Mažametės gyvenimą pragaru pavertę prievartautojai trečius metus vaikšto laisvėje. Dvylikametė mergaitė viename Marijampolės savivaldybės miestelyje metus buvo žaginama daug vyresnių vaikinų, rašo “Lietuvos rytas”. Septyniolikametis ir du penkiolikamečiai ne tik fiziškai prievartavo šeštos klasės mokinę, bet ir tyčiojosi ją filmuodami.
Nusikaltimas atskleidė itin cinišką Kalvarijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Eugenijos Teresės Čiuplienės požiūrį į pareigą teikti pagalbą mažametei aukai. Specialistė ne tik nepadėjo šeimai, bet ir trukdė nevyriausybinės organizacijos specialistėms rūpintis mergaite. Tai jau ne pirmas atvejis Marijampolės savivaldybėje, kai vaiko teisių apsaugos specialistai palaiko ne aukos, o nusikaltėlių pusę.
Mažametę prievartavo, filmavo ir gąsdino Paulius Šatkus, Ramūnas Mičiulis ir Tadas Daukšys. Vyriausias iš jų buvo P.Šatkus. Kai buvo įvykdytas nusikaltimas, P.Šatkui buvo 17 metų.
Išdavė filmuotas įrašas
Šeštokė Rasa (vardas pakeistas) mokykloje alpdavo, ją kamavo baimės priepuoliai ir nerimas, bet ji nedrįso prasitarti, nes paniškai bijojo, kad su ja bus susidorota. Motina būdavo kviečiama į mokyklą pasiimti netikėtai susmukusios ir sąmonę praradusios dukters. Niekas iš suaugusiųjų nenutuokė apie košmarą, kuris kamuoja mergaitę. Prievarta apnuogintą mergaitę vaikinai filmavo ir gąsdino, kad išplatins egzekucijos įrašą.
„Kai sužinojau, kodėl duktė alpsta, maniau, kad iš siaubo sprogs širdis. Draugės duktė parsinešė iš mokyklos filmuotą įrašą. Jame matyti, kaip mano duktė nurenginėjama, o fone skamba bendradarbio sūnaus balsas – jis tyčiojasi iš mano vaiko.
Raudojau ir buvau pasibaisėjusi. Paaiškėjo, kodėl duktė tapo uždara, kodėl gūžėsi, nuo visų slėpėsi, nekalbėjo ir staiga prarasdavo sąmonę”, – baisiais prisiminimais dalijosi aukos motina Ramunė (vardas pakeistas).
Motina nuskubėjo į policiją mergaitės neperspėjusi, nes bijojo, kad duktė nepakeltų prieš save rankos. „Nieko nesakiau dukrai, nes jaudinausi, kad ji sau ko nors nepasidarytų. Ji gyveno tokiame pragare, o mes nieko nesupratome. Iškart kreipiausi į pareigūnus, bet nusikaltėliai trečius metus vaikšto laisvėje, o mano duktė negali atsigauti nuo patirto košmaro”, – verkdama kalbėjo moteris.
Mažametė gyveno pragare
Auka bijojo visų – prievartautojų, tėvų ir draugų, kurie sužinos ir pasmerks. Ne geriau jautėsi ir mergaitės motina. „Ką daryti, kai nusikaltimas įvykdomas nedidelėje gyvenvietėje, o vienas iš nusikaltėlių – mano bendradarbio sūnus? Niekam nelinkėčiau to patirti”, – sakė Ramunė.
Šeima pakliuvo į labai sudėtingą psichologinę situaciją. Moters kolega nenorėjo patikėti, kad jo sūnus kankino mažametę bendradarbės dukterį. „Viskam vadovavo P.Šatkus. Pats jos gal neprievartavo, bet skatino du kitus, o paskui terorizavo mano dukterį psichologiškai”, – kalbėjo moteris.
Tyrimas – paviršutiniškas
Kadangi auka mažametė, policija neturėjo teisės nukentėjusią mergaitę apklausinėti keletą kartų. Per vienintelį policijos tyrėjų pokalbį su mažamete auka informacija buvo surinkta labai paviršutiniškai. „Mano duktė – tyli, lėta, mažai bendraujanti mergaitė. Ji verkė, bet pasakojo labai mažai. Net tėvams ji neatskleidė visų detalių, o policijos tyrėjų bijojo dar labiau nei šeimos narių. Pasako kokią nuotrupą visa drebėdama ir negali ištarti nė žodžio – tik verkia ir tirta”, – kalbėjo motina.
Vėliau bylą teko papildyti, nes per pirmąją vaiko apklausą nepavyko išsiaiškinti visų nusikaltimo aplinkybių. Tai sulėtino tyrimo eigą, o įžūlūs vaikinai nebaudžiami vaikščiojo laisvėje. Kadangi jie gyveno aplinkiniuose kaimuose, mergaitė bijojo pasirodyti gatvėje, eiti į mokyklą, nesutikdavo parnešti pirkinių iš parduotuvės.
Žagino prie geležinkelio
Motina sakė, kad jos duktė naiviai pasitikėjo vyresniais vaikinais, nes sėdėjo viename suole su T.Daukšio seserimi. „Juk dvylikametei, neturinčiai jokios lytinės patirties, nešaus į galvą, kad ją gali išprievartauti klasės draugės brolis. Ji net neįsivaizdavo, kokią baisybę sumanė už ją daug vyresni vaikinai. Baisiausia, kad jie pasirinko beginklę mažametę, kuri neturėjo supratimo, kuo tai gali pasibaigti”, – dejavo motina.
Iš pradžių mergaitė buvo nuviliota į nuošalią vietą prie geležinkelio ir prievarta išrengta. „Tyčiodamasi ir šaipydamasi trijulė ją filmavo mobiliuoju telefonu, o baigusi ėmė gąsdinti, kad visiems parodys nufilmuotą vaizdą. Duktė bijojo gėdos ir jautėsi kalta, kad pakliuvo į tokią situaciją. Vargšas vaikas nesuprato, kad yra prievartos auka. Ji kentėjo ir baimėje gyveno vienus metus. Vaikščiojo it pasmerkta ir su siaubu laukė, kas bus, kai jos gėda paaiškės”, – verkė motina.
Reikalavo lytinių santykių
Nusikaltėliai ėmė nuolat terorizuoti mažametę. Jie gąsdino dvylikametę, kad tuoj viskas paaiškės, jei ji nesutiks su jais turėti lytinių santykių. Vieną dieną mergaitė buvo prievarta už kojų ir rankų įtempta į apleistą butą kaime. Išprievartautas vaikas iššoko per pirmojo aukšto langą. Tai matė viena kaimynė, bet teisme liudyti nenorėjo.
„Tai asocialių žmonių namas. Niekas nepranešė, kas vyksta, nors gali būti, kad puikiai žinojo, jog mažametis vaikas niekinamas daug vyresnių vaikinų. Ta moteris sakė, kad matė mano dukterį, paklaikusią lekiančią per lauką”, – guodėsi motina.
Liepė vogti iš motinos
Mažametę žaginę nusikaltėliai sugalvojo, kad iš aukos gali pasipelnyti. „Duktė man vėliau prisipažino, kad jie liepdavo vogti pinigus iš manęs ir atiduoti jiems. Ji nevogė, bet dėl to pradėjo dar labiau bijoti. Nustojo eiti į gatvę, vengė draugų, bet į mokyklą vis tiek reikėjo eiti. Jie pasigaudavo ją po pamokų ir toliau gąsdino bei prievartavo”, – be ašarų negalėjo kalbėti moteris.
Ramunė pastebėjo, kad iš namų dingo senas mobilusis telefonas. Kai nusikaltimas buvo atskleistas, Rasa prisipažino, kad telefoną atidavė nusikaltėliams, nes jie liepė parūpinti daiktų, jeigu ji negalinti atnešti pinigų. „Gimtadieniui nupirkome naują telefoną, bet jie ir tą iš jos atėmė. Dabar prisimenu, kad ji sakė, jog paskolino draugei už kažkokią paslaugą. Duktė melavo, jog paskolino, kad su ja draugautų. O iš tikrųjų neturėjo kitos išeities, ji bijojo ir prievartautojų, ir tėvų”, – guodėsi Ramunė.
„Kas sukėlė mergaitei didžiausią baimę?” – paklausiau motinos.
„Ji labiausiai bijojo gėdos, kuri ją ištiktų, jeigu filmuotus vaizdus prievartautojai paviešintų. O jie tuo mėgavosi ir ją šantažavo. Nesutiksi – parodysime pažįstamiems. Sakė, jog nusiųs Rasos tėvui, kad jis pamatytų, ką daro jo dukrelė. Mes esame išsiskyrę, bet tėvas su dukterimi bendrauja. Aišku, jog ji paniškai bijojo, kad tėvas nesužinotų, kas nutiko”, – pasakojo moteris.
Mokykla tarsi suskilo
Motinai baisiausia, kad duktė nesulaukė pagalbos iš mokytojų. „Po policijos apklausos informacija žaibiškai pasklido, nes gyvename mažoje gyvenvietėje. Dukteriai padėjo tik mokyklos psichologė, bet dalis mokytojų elgėsi siaubingai. Prievartautojo R.Mičiulio klasės auklėtoja viešai pavadino mano dukterį kale ir leido sau komentuoti įvykį bjauriomis užuominomis. Mano galvoje netelpa tai, kad pedagogė kalba apie mažametės mergaitės ištvirkimą, nors auka tokio amžiaus, kai dar žaidžia su lėlėmis”, – baisėjosi nuke
ntėjusio vaiko motina.
Patyrę, kad mokytojai leidžia sau smerkti ne nusikaltėlius, o auką, mokiniai po pamokos sudarė gyvą koridorių ir rodė pirštais į Rasą, kai ji išėjo iš pamokos. Vaiko psichologinė būsena tapo nestabili, ji bijojo pasirodyti viešumoje ir tapo visiška ligone.
Specialistams auka nerūpėjo
Nukentėjusios mergaitės motina mano, kad vietiniai yra per daug vieni su kitais susiję. Ji teigia, kad Kalvarijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos mergaitei nesuteikė jokios pagalbos. „Jos pasirodė tik tada, kai dukterimi ėmė rūpintis „Lietuvos Caritas” socialinės darbuotojos. Tik jų dėka duktė buvo išsiųsta į sanatoriją. Ji atsitiesė visai ne tų žmonių dėka, kurie tiesiogiai privalo rūpintis nukentėjusiais vaikais. Atėjo į namus tik tada, kai jau nebuvo įmanoma apsimesti, kad nieko neįvyko”, – kalbėjo Ramunė.
Pribloškė cinizmas
„Lietuvos Caritas” projektų koordinatorė Kristina Mišinienė patvirtino, kad organizacijos socialinės darbuotojos aptiko mažametę auką, kuriai vaiko teisių apsaugos specialistų pagalba nebuvo teikiama. Ji nusiuntė raštą Kalvarijos savivaldybės administracijai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai šias pastabas.
„Kalvarijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos E.T.Čiuplienės cinizmas nukentėjusio vaiko atžvilgiu pribloškė. Sužinojome apie įvykį tik šių metų pradžioje, nuvykome į skyrių ir siūlėme, kad mūsų psichologė konsultuotų mergaitę ir jos šeimą. E.T.Čiuplienė prašė nesikišti ir netgi melavo, kad nukentėjusi šeima atsisakė pagalbos, nors tai buvo netiesa. Tai paaiškėjo, kai savarankiškai per regiono mokyklas susiradome nukentėjusį vaiką. Nustėrome: mergaitės motina pasitiko verkdama, nes jokios pagalbos jai siūlyta nebuvo. Mergaitei buvo diagnozuota sunki depresijos forma. Dabar ji konsultuojama „Lietuvos Caritas” psichologės ir nusiųsta pas medikus. Pagalbos akivaizdžiai reikėjo ir mūsų pasirodymas buvo smarkiai pavėluotas. Stebina, kad vaiko teisių apsaugos skyriai vengia bendradarbiauti su nevyriausybinių organizacijų socialiniais darbuotojais, nors veiklos tikslas yra tas pats.” Tai patvirtino ir mergaitės motina.
Nubausti, bet laisvi
Kauno apygardos teismas, įvertinęs, kad nusikaltėliai veikė grupe, R.Mičiuliui ir T.Daukšiui paskyrė 4 metų bausmę nepilnamečių pataisos įstaigoje, o P.Šatkui – trejų metų bausmę. Visiems paskirti ir viešieji darbai. „Nė vienas iš jų nesėdi. Kai sužinojo nuosprendį, apskundė jį. Vieno jų sesuo, sutikusi mano dukterį, tiesiai rėžė: „Palauk, jeigu Tadas sės, tai išėjęs iš kalėjimo tave užmuš. Tokioje aplinkoje gyvename. Bijoti privalo auka, o ne kaltasis”, – atsiduso motina.
Valdininkė kaltės nejaučia
Kalvarijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja E.T.Čiuplienė, paprašyta atsakyti, kodėl neteikė pagalbos nukentėjusiajai, atkirto: „Na, ir?.. Iš kur aš atsiminsiu, kas vyko prieš dvejus metus?”
E.T.Čiuplienė buvo paprašyta raštu išvardyti, kokią konkrečią pagalbą ir kada aukai suteikė Kalvarijos vaiko teisių apsaugos skyrius – ar skyrė psichologo konsultacijas, ar derino bendrą darbą su mokykla.
Taip pat – kodėl Vaiko teisių apsaugos skyrius nedarė nieko, kai mergaitę viešai ėmė žeminti vieno iš nusikaltėlių klasės auklėtoja.
Kokia pagalba buvo suteikta po įvykio, kai vaikai mokykloje sustojo į gyvą koridorių, juo liepė eiti išprievartautai mergaitei, badė ją pirštais ir viešai tyčiojosi.
Nė į vieną klausimą atsakyta nebuvo.
Audronė Urbonaitė
Publikuota 2013 m. spalio 26 d. www.lrytas.lt