Tarp jos klientų – modernia vergove vadinamos prekybos žmonėmis aukos – sutrikę, palaužta valia žmonės. “Viena nieko nepadaryčiau”, – kuklinasi psichologė Renata Ševerenkienė.
Mastai neišmatuojami
Prie Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento psichologės R.Ševerenkienės kabineto durų nesidriekia ilgos skaudžią gyvenimo mokyklą praėjusių žmonių eilės. “Vienetai”, – šypteli psichologė, tačiau sutinka, kad atvejai dažnai būna išskirtiniai, reikalaujantys nemažų pastangų padėti nukentėjusiam sugrįžti ne tik į visavertį gyvenimą, bet ir į darbo rinką.
Tikslios statistikos, kiek Lietuvoje yra nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, nėra. Pagalbą prekybos žmonėmis aukoms teikiančių organizacijų atstovai sutaria, kad teisėsaugos pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis atvejų toli gražu neatspindi realių šios modernios vergovės mastų.
Palyginimui: ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis per metus pradedama kelios dešimtys, tačiau net kelios Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos skaičiuoja per metus suteikiančios pagalbą keliems šimtams šiandienos vergijos ragavusiems žmonėms, nors jie nebūna pripažįstami nukentėjusiais dėl prekybos žmonėmis.
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės R.Ševerenkienės, apskaičiuota, kad pasaulyje apie 20,9 mln. žmonių išnaudojami, verčiami užsiimti prostitucija – taip pat. Apskaičiuota, kad moterų ir vaikų yra daugiau nei vyrų. Net ir tokios turtingos šalys kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) kalba, kad tai – problema.
Užimtumo tarnybos psichologė remiasi pasaulinėmis tendencijomis, kurios rodo, kad šis nelegalus verslas yra labai pelningas. Restoranai, viešbučiai, žvejybiniai laivai, nedidele apimtimi statybos sektorius ir žemės ūkis – tos sferos, kur tikėtini dažniau pasitaikantys išnaudojimo atvejai. Išnaudojama tose vietose, kur reikia pigios darbo jėgos, ir kur nėra pažangių technologijų.
“Kad prekybos žmonėmis aukai pagalba būtų sėkminga, daug prisideda ir mano kolegos iš Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento, socialiniai partneriai Šv.Mortos iniciatyvinės grupės nariai ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro darbuotojai”, – vardija pašnekovė.
Apdalija dėmesiu
“Nepasakyčiau, kad aplinkiniai itin pastebi žmogaus praeitį, kiaurai permato, bet yra tam tikrų bruožų: judesiai, žmogaus nusivylimas, nepasitikėjimas savimi. Šis psichologinis rinkinys liudija, kad žmogus yra kažką išgyvenęs”, – apie vergovę patyrusių žmonių išskirtinumą atsargiai kalbėjo R.Ševerenkienė.
Ar jie skiriasi nuo kitų darbo ieškančių žmonių? R.Ševerenkienė tęsia, kad prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa asmenys iš socialinės atskirties su ribotais socialiniais įgūdžiais aplinkos. Ta prasme jie skiriasi nuo talentingų, kvalifikuotų, turinčių profesiją žmonių.
Dažnai R.Ševerenkienės klientų profesinė patirtis būna skurdi. Paprastai paskutinius kelerius metus jie nebūna dirbę jokio oficialaus, apmokamo darbo, todėl darbiniai įgūdžiai – neypatingi. Kai kurie praeityje turėję profesiją: nuo buhalterio iki savo smulkaus verslo, bet per gyvenimą, aplinkybes, dėl kurių tapo modernios vergovės auka, anksčiau turėti profesiniai įgūdžiai tampa nepaklausūs rinkai.
“Auka – nesvarbu, prekybos žmonėmis, prostitucijos, seksualinio išnaudojimo – psichologiškai skiriasi nuo žmogaus, kurį galima laikyti stabiliu. Išgyventa trauma turi pasekmių. Reikia turėti omenyje, kad kažkada jų valia buvo palaužta. Valios palaužimas žmogaus gyvenime yra taškas”, – psichologė išskyrė vieną pagrindinių dalykų, dėl ko prekybos žmonėmis aukoms sunku vėliau rasti darbą ir deramai prisistatyti darbdaviui.
R.Ševerenkienė pasakojo, kad per pirmąjį susitikimą ir siekia įvertinti, kiek tam žmogui reikės pagalbos. Jei mato, kad jam gali sektis gana gerai ir pačiam spręsti įsidarbinimo klausimus, specialistė tik stengiasi nukreipti reikiama linkme. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai vergiškomis sąlygomis dirbusiam žmogui ar po prostitucijos vergovės atsitiesiančiai moteriai tenka atstovauti ir prieš darbdavį. Tokiais atvejais reikia apie tai paaiškinti ir darbdaviui.
“Kartais jiems dideliu iššūkiu tampa susitvarkyti elementarius sveikatos pažymos klausimus. Kartais reikia skambinti, klausti, kaip sekėsi, kaip suprato, ką turės daryti. Savo ruožtu susisiekiu ir su darbdaviu, teiraujuosi, kokį jam įspūdį paliko”, – kasdienius rūpesčius teikiant pagalbą pasakojo R.Ševerenkienė.
Nepasiekiamumo įspūdis
Užimtumo tarnybos psichologė prisiminė vieną moterį. Beveik dvejus metus Jungtinėje Karalystėje ta moteris buvo verčiama dirbti prostitute. Dar gyvendama Lietuvoje ji įgijo slaugytojos ir socialinės darbuotojos kvalifikaciją ir tikėjosi tą patį dirbti Jungtinėje Karalystėje. Vedama svaiginamų pažadų ir lūkesčių įkliuvo kaip ir kitos prekybos žmonėmis aukos. Beveik dvejus metus ji nekentė savęs, aplinkinių, kol galiausiai padedama visuomeninių organizacijų grįžo namo ir kabinosi iš naujo į gyvenimą.
“Ne taip seniai peržiūrėjau ieškančiųjų darbo sąrašus. Jos vis dar nėra. Radome jai darbą pagal anksčiau įgytą kvalifikaciją”, – pasidžiaugė R.Ševerenkienė. Psichologė neslėpė ir to, kad pasitaiko atvejų, kai vergovę patyrę asmenys kone viduryje darbo paieškų spjauna į viską.
“Būna, bet tai reikia išgyventi. Nepaleidžiame. Praeis kažkiek laiko ir vėl galima bandyti. Visiems sakau, kad pasaulyje yra labai daug įvairių darbo vietų ir yra žmonių, kurie gali tikti į tas darbo vietas. Jei taip atsitinka, kad vieną kartą galvoja, jog šis darbas ne jam, kad nepavyks, vadinasi, rytoj neatsiras tokio darbo, kurio jie imtųsi”, – apie sunkiuosius klientus pasakojo psichologė. Ne paslaptis, kad kai kuriuos jų kankina ir problemos dėl alkoholio.
“Teoriškai galiu spėti, kad šių dienų vergvaldžiai yra psichologiškai gerai pasirengę, jiems padeda lyderystės bruožai”, – apibūdino R.Ševerenkienė. Pasak specialistės, psichologiškai valios palaužimo technologija panaši į tai, ką vadiname ugdymu, kai mokytojas moko, ugdo žmogų, jį motyvuoja, skatina. Tačiau tai pozityvu, o valios palaužimo technologija yra lygiai tas pats, tik priešinga, neigiama prasme.
“Prie mokytojo žmogus būna prisirišęs. Jei nusikaltėlis tai daro techniškai gerai ir tvarkingai, žino kaip paveikti, tai anksčiau ar vėliau pasieks rezultatų”, – pagrindinį prekybos žmonėmis organizatorių siekį – palaužti žmogaus valią – analizavo psichologė.
Pradeda dominuoti prisirišimas, manipuliuojama įtikinėjimais “aš tavo gelbėtojas”, “tu niekur kitur negalėsi dirbti, tai vienintelė vieta, kurioje aš tave laikau”, “tu man turi atidirbti skolas, kai atidirbsi, aš tau mokėsiu dvigubai didesnį atlyginimą, galėsi gerai gyventi” ir ši psichologinė technologija įsuką žmogų į uždarą vergijos ratą.
“Valios palaužimas tą ir reiškia. Išnaudojamas žmogus dažnai galvoja, kad jis daro viską, kas yra jo jėgose ir kad daugiau kažko padaryti yra neįmanoma. Tai nepasiekiama. Tie žmonės gal ir žino, kad būtų galima kitaip elgtis, bet jiems tai atrodo nepasiekiama”, – vidinius aukų išgyvenimus atskleidžia R.Ševerenkienė.
Vergovė – čia pat
“Pagalvoju, kad kiekvienam iš mūsų reikėtų pastebėti savo aplinkos žmones, jei jie keistai liūdni arba mažai bendrauja, nerodo gyvenimiško džiaugsmo. Žmonės, patekę į vergovę, nėra linkę staiga imti ir pasakyti, kad yra blogai. Taip nenutiks. Reikia pasitikėjimo, tam tikrų sąlygų, kad žmogus atsivertų”, – pastebi pašnekovė.
Tokį pastebėjimą Užimtumo tarnybos psichologė R.Ševerenkienė išsakė neatsitiktinai. Lietuva pamažu darosi tikslo šalimi, tai reiškia, kad žmonės iš kitų šalių atvežami pas mus juos išnaudoti. Psichologė ragina į tokius dalykus nenumoti ranka. Tapo netoleruotina nepranešti apie mušamą vaiką. Tai ir išnaudojimas neturėtų būti toleruojamas.
“Kitą kartą sako, kad painiojama, kas yra nelegalus darbas, o kas išnaudojimas. Vienas paprastas paaiškinimas – jei žmogus neturi galimybės išeiti, pabėgti, jis yra įbaugintas, paimti jo dokumentai, taikomos įvairios bausmės ir nebūtinai fizinės, gali būti moralinės, visaip priekabiaujama, jis neturi galimybės palikti tos darbo vietos – tai ir yra išnaudojimas”, – paprastus ir aiškius prekybos žmonėmis požymius suminėjo R.Ševerenkienė.
Kai dirbi nelegaliai, bet kada gali apsisukti ant kulno ir išvažiuoti, o vergijos sąlygos yra tokios, kad kai sugalvojęs išeiti negali to padaryti arba galvoji, kad nepavyks. “Na, ne Marse gyvename, ir dažnai aplinkiniai mato tą auką, todėl reikia žmones šviesti, kad jie pabandytų pasižiūrėti, kas vyksta aplink mus visuomenėje”, – visuomenei atverti akis dėl žmogų žeminančios nusikalstamos veiklos ragino psichologė.
R.Ševerenkienė tęsė galimos prekybos žmonėmis atpažinimo ypatybių sąrašą. „Viešbutyje ar kurorte galima pastebėti, kad kai kurie žmonės, moterys ar vaikai neturi daiktų, lagaminų, už juos kažkas išsirašo iš viešbučio. Arba prie tos vietos, kurioje jie gyvena, laukia kokios nors keistos eilės žmonių, vyrų. Kiekvienas tai pamatęs turėtų pagalvoti – kas tai, kodėl taip? Kai už lango vyksta statybos, bet nėra darbuotojų, tik keistai nelaimingi, prislėgti žmonės, kuriuos kažkas kontroliuoja ir net į parduotuvę nusipirkti cigarečių palydi, vadinasi, kažkas yra ne taip”, – dėstė R.Ševerenkienė.
Paviešinimas apie galimą ukrainiečių išnaudojimą Lietuvoje pastūmėjo pasirūpinti šios šalies žmonėmis. Lankstinukai su trumpais prekybos žmonėmis apibrėžimais, pagalbą tokiais atvejais teikiančių organizacijų kontaktais buvo išleisti ukrainiečių kalba ir platinami dažniausiai statybų sektoriuje ir tarp tolimųjų reisų vairuotojų.
Tikros istorijos
1. Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama. Užaugau vaikų globos namuose, įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų. Pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti. Sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms. Kai atvažiavome, man pasakė, kad pamirščiau apelsinus – turėsiu dirbti prostitute. Buvau parduota. Verkiau, nesutikau. Tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo.
2. Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais. Trylikos metų mane išprievartavo patėvis. Pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo. Man buvo labai skaudu. Po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę. Ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją. Apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje. Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, kad vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės. Aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti. Ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute.
3. 18 žmonių su šortais ir šlepetėmis iš Nepalo, tikėdamiesi geresnio uždarbio, atsidūrė Lietuvoje. Tačiau čia laukė gyvuliškos gyvenimo sąlygos, maistas kas antrą dieną, vietoje pažadėto atlygio už darbą – grašiai. Už svajonę užsidirbti nepaliečiai įlindo į skolas. Savo šalies įdarbinimo agentūrai kiekvienas už kelionę sumokėjo iki 13 tūkst. JAV dolerių. Susigundę 1,3 tūkst. eurų uždarbiu tegaudavo 120 eurų per mėnesį. Žadėtas darbas statybose virto anglies kasimu rankomis. Griuvena nepaliečiams buvo pristatyta kaip jų gyvenamasis būstas: grotuoti langai buvo uždengti juodu plastiku, kad gyventojai nematytų, aptrupėjusios sienos, nušiurusios, gyventi netinkamos patalpos be plautuvės, dušas atstojo ir indaplovę. Dėl šios istorijos pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Temidė buvo akla pamatyti prekybos žmonėmis ženklus. Prokuratūra pareiškė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog nepaliečius įdarbinusi bendrovė ar kitos susijusios įmonės būtų gavusios atlygį už jų įdarbinimą Lietuvoje.Šaltinis: KOPŽI centras
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Autorius: Diana Krapaviskaitė
Publikuota: 2019 m. rugsėjo 3 d.,https://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/sunkus-prekybos-zmonemis-auku-grizimas-ragina-visuomene-atsimerkti-928669