Mylimą darbą Nyderlanduose lietuvis prarado po to, kai įdarbinimo agentūra sužinojo, jog jis serga ŽIV. Po įvykio praėjo du mėnesiai, tačiau Andrius atvirauja – su agentūra iki šiol nepavyko susisiekti. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė pažymi, kad, išaiškėjus apie ŽIV, vyras akimirksniu neteko gyvenimo stabilumo, mylimo darbo ir susikurtos pakankamai saugios aplinkos.
Per vieną Lenkijos agentūrą Andrius įsidarbino Nyderlandų rožyne, ten pradirbo keturis mėnesius. Jis pasakoja, kad su darbdaviais sutarė gerai, o jo keturių mėnesių darbo rezultatai buvo ne prastesni nei tų darbuotojų, kurie rožyne dirbo gerokai ilgiau – penkerius ar septynerius metus.
„Dirbau tokiu pačiu tempu, niekuo nuo jų nesiskyriau, labai greitai įsisavinau visą procesą ir man labai patiko. Dirbti rožyne buvo mano vaikystės svajonė“, – atvirauja Andrius.
Tačiau situacija pasikeitė, kai įdarbinimo agentūra sužinojo, kad Andrius serga ŽIV. Likus mėnesiui iki tol, kol baigsis reikalingi vaistai, vyras savo koordinatorės paprašė, kad jį nuvežtų pas gydytoją. Nesulaukęs atsakymo, po dviejų savaičių jis dar kartą bandė susisiekti su koordinatore ir priminti, kad už kelių savaičių pasibaigs jam gyvybiškai svarbūs vaistai.
Kai vaistų beliko kelioms dienoms, įdarbinimo agentūra pareikalavo atskleisti, kuo Andrius serga. Lietuvis apie savo ligą papasakojo ir koordinatorei, ir olandams, pas kuriuos dirbo.
Darbdaviai užtikrino, kad jokių problemų nekyla ir jis turi tęsti darbą, tačiau koordinatorė iš Lenkijos įdarbinimo agentūros pranešė, kad „pas jokį gydytoją neveš“, o pirmadienį Andrius turi atvykti į biurą, kadangi agentūra turi jam „kai ką pasakyti“.
„Supratau, kad jie nori mane atleisti“, – portalui LRT.lt sako Andrius.
Su agentūra susisiekti nepavyksta du mėnesius
Tačiau tuo metu jis turėjo sugrįžti į Lietuvą, kadangi taip reikalingi vaistai jau buvo pasibaigę. Nuo šio įvykio praėjo du mėnesiai, Andrius dar kelis kartus bandė susisiekti su įdarbinimo agentūra, tačiau jokio atsakymo nebesulaukė.
„Kitokių atleidimo priežasčių nei liga nemačiau. Viskas gerai buvo, kol nepasakiau apie ligą. (…) Praėjo jau du mėnesiai, bet iki šiol negavau jokio atsakymo. Praėjo visi terminai, kai jie turėjo atrašyti“, – apgailestauja lietuvis.
Šiuo metu Andrius vėl sugrįžo į Nyderlandus, bando susisiekti su organizacija, gelbstinčia sergantiems ŽIV žmonėms, ir atgauti darbą rožyne. Tiesa, tik praradęs darbą ir netekęs pajamų vyras išvyko dirbti į Vokietiją, tačiau ten susidūrė su sunkumais.
Iš pradžių darbuotojams Vokietijoje buvo duota tik viena lova, o prieš darbą ir po jo reikėdavo kelias valandas laukti, kol atvažiuos darbuotojų pasiimti. Darbdaviai ne visada nuveždavo ir apsipirkti, o atvykus į Vokietiją paaiškėjo, kad darbo sąlygos kiek kitokios, nei buvo žadėta, nebuvo suteikta visa informacija.
Dabar Nyderlanduose Andrius užsiima valymo darbais, tačiau norėtų sugrįžti į rožyną: „Aš dievinau tą darbą, labai malonus darbas. Nors ir atrodau stambus vyras, dirbau su rožėmis, bet man patiko. Visada apie tai svajojau, patinka man auginti rožes – vaikščiodavau po rožyną, šypsodavausi. Kaip pasakoje“, – šypteli Andrius.
Išaiškėjus apie ŽIV praranda darbą ir stabilumą
Praradęs darbą pagalbos Andrius kreipėsi į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą (KOPŽI). Centro vadovė Kristina Mišinienė pažymi, kad infekcinės ligos tarp centro klientų gana plačiai paplitusios. Anot jos, patys ligoniai jas labai slepia, bijodami su viešumu susijusio pasmerkimo, sankcijų, o neretas net atsisako gydymo, kankinasi be jokios pagalbos.
Kalbėdama apie Andriaus situaciją, K. Mišinienė portalui LRT.lt sako, kad šiuo atveju matome kone klasika jau tapusią schemą, kai, išaiškėjus apie ŽIV, vyras akimirksniu neteko gyvenimo stabilumo, mylimo darbo ir susikurtos pakankamai saugios aplinkos.
„Tolimesni pasirinkimai, tolimesnės darbo paieškos jau buvo daug skausmingesnės, teko susidurti su atviru išnaudojimu. Pats žmogus jaučiasi nuolat turintis kovoti dėl savo orumo, savo teisių, blaškytis po pasaulį. Kiek visuomenė betvirtintų apie visų lygias teises ir galimybes, tačiau šiandien vis dar taip – sergi ŽIV, tai marš į visuomenės užribį, toliau nuo mūsų, sveikųjų“, – piktinasi K. Mišinienė.
Nepaiso žmogaus teisių, stigmatizuoja
KOPŽI centro vadovė tai pat pabrėžia, kad visuomenei vis dar trūksta žinių apie ŽIV – kaip užsikrečiama, ar ji pavojinga aplinkiniams, kokia ligos eiga.
„Paprasčiau yra stigmatizuoti (…). Išlenda mūsų negailestingos visuomenės patys didieji baubai – kas jis? Ekskalinys, narkomanas? Čia žmogui gali ne tik pasitikėjimas savimi kristi, bet ir atsirasti sunkių minčių apie beprasmybę, atsirasti apatija ir nuovargis dėl nuolatinio persekiojimo“, – apgailestauja pašnekovė.
Anot K. Mišinienės, šiame kontekste norėtųsi pasidžiaugti Andriumi, kad jis nepabijojo kreiptis pagalbos. Jis – tikras kovotojas, atlaikantis visus likimo smūgius, atkakliai ieškantis teisingumo, šypteli KOPŽI centro vadovė.
Tačiau ji akcentuoja, kad panašios įdarbinimo agentūros yra pratusios nepaisyti žmogaus teisių. Juk dažniausiai jų paslaugomis žmonės naudojasi tada, kai atsiduria sudėtingose situacijose, kai yra pažeidžiami, neretai neturintys galimybių, resursų, kantrybės pakovoti už save, akcentuoja K. Mišinienė.
„Ir šį kartą tikriausiai buvo tikėtasi, kad be jokio teisėto preteksto netekęs darbo žmogus tiesiog atsitrauks, nutylės. Gavusi raštą apie tai, kad vyras, netikėtai praradęs pajamas, neteko galimybės įsigyti jam būtinus vaistus, prarado socialinį stabilumą, iškilo rizika jo sveikatai, ši tarptautinė įdarbinimo agentūra nesiteikė net atsakyti. Manome, kad tai įprasta jos laikysena“, – apgailestauja centro vadovė.
Ji taip pat viliasi, kad daugiau žmonių prabils apie tokias situacijas.
„Mes visi raginame asmenis, išgyvenančius traumas, atstūmimą, persekiojimą, – netylėkite, atsiskleiskite, padėkite kitai visuomenės daliai jus geriau suprasti. Bet kiek šiuose pasakojimuose išgirstame apie patirtą neteisybę, prievartą, išnaudojimą, pamatome, kad kai kurios teisės yra tiktai popieriuje“, – pažymi K. Mišinienė.
Diskriminuoja ir medicinos srityje
ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis LRT.lt sako, kad nors klientų pasakojimų apie diskriminaciją darbo rinkoje negirdi, nereiškia, kad tokių atvejų nepasitaiko. Tačiau, pabrėžia ji, stereotipai mūsų visuomenėje dar gajūs, o diskriminacija neretai pasitaiko asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
„Kaip bebūtų keista ir graudu, stigma ir diskriminacija pasitaiko asmens sveikatos priežiūros įstaigose, dažnai klientai skundžiasi. (…) Iš klientų girdėjome, kad, jei personalas sužino apie ŽIV, ateina su papildoma apsauga, pavyzdžiui, pirštinėmis.
Turėjome atvejų, kai odontologai atsisako teikti paslaugas. Tai buvo tokie pavieniai atvejai, bet jų yra. Apie darbo rinką duomenų neturime, bet tokių atvejų atsirastų“, – tvirtina S. Kulšis.
Anot asociacijos „Demetra“ vadovės, dabar nuo diskriminacijos darbo rinkoje saugo ir įstatymai, tad žmogus neprivalo atskleisti, kad serga.
Vis dėlto egzistuojantys stereotipai žmones veikia. Pavyzdžiui, dažniausiai Lietuvoje ŽIV priskiriama prie žmogaus elgesio – vyrauja stereotipas, kad, jei sergi ŽIV – vartoji narkotikus arba teiki sekso paslaugas. Dėl tokios klijuojamos etiketės savo diagnozę žmonės slepia nuo artimųjų, bijo atskleisti savo ligą, apgailestauja S. Kulšis.
Tačiau asociacijos vadovė įžvelgia teigiamų pokyčių. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad kartą per metus kiekvienas žmogus turėtų pasitikrinti dėl ŽIV. Pasak S. Kulšis, anksčiau žmonės į tokį pasiūlymą sureaguodavo ir su pykčiu: „Ką jūs man siūlote? Aš ne toks“.
„Tokia tendencija ir tokių atvejų mažėja – žmonės supranta, įvertina savo riziką ir ateina išsitirti kartą per metus“, – teigiamus pokyčius akcentuoja „Demetra“ vadovė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Autorius: Domantė Platūkytė, LRT.lt
Publikuota: 2020m. gruodžio 29d., https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1287824/darbdaviams-suzinojus-apie-liga-andrius-neteko-ne-tik-mylimo-darbo-bet-ir-turi-kovoti-del-orumo