Prostitucija
2018 09 24 Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius atliko tyrimą apie Šiaurės šalių (Švedijos) kovos su prostitucija modelio teisinį reglamentavimą.
Šiame, Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento, atliktame tyrime apžvelgiamos baudžiamosios atsakomybės reglamentavimas už seksualinių paslaugų pirkimą Airijoje, Islandijoje, Kanadoje, Norvegijoje, Prancūzijoje ir Šiaurės Airijoje. Taip pat pateikiama kita su prostitucijos teisiniu reglamentavimu susijusi informacija.
Mitai apie prostituciją:
– Tai darbas, kaip ir bet kuris kitas darbas.
– Tai savanoriškas karjeros pasirinkimas.
– Tai asmeninis intymus aktas.
– Tai įkūnija moterų seksualinį išsilaisvinimą.
– Prostitutės pačios nustato seksualinės ir ekonominės sąveikos su klientais sąlygas.
– Prostitutės ir sąvadautojo santykiai yra abipusiai naudingi socialiniai ir verslo mainai, kuriuos moterys pasirenka savo laisva valia.
10 PRIEŽASČIŲ KODĖL NELEGALIZUOTI PROSTITUCIJOS:
1. Prostitucijos legalizavimas/dekriminalizavimas yra dovana suteneriams, žmonių pardavėjams ir sekso industrijai.
2. Prostitucijos legalizavimas/dekriminalizavimas ir sekso industrija skatina moterų pardavimą prostitucijon.
3. Prostitucijos legalizavimas/dekriminalizavimas nekontroliuoja sekso industrijos. Atvirkščiai – plečia ją.
4. Prostitucijos legalizavimas/dekriminalizavimas didina pogrindinę, paslėptą, nelegalią ir gatvės prostituciją.
5. Prostitucijos legalizavimas ir sekso industrijos dekriminalizavimas didina vaikų prostituciją.
6. Prostitucijos legalizavimas/dekriminalizavimas neapgina moterų prostitucijoje.
7. Prostitucijos legalizavimas/dekriminalizavimas didina prostitucijos paklausą. Jis skatina vyrų motyvaciją pirkti moteris seksui, atpalaiduojant juos nuo socialiai priimtinų normų laikymosi.
8. Prostitucijos legalizavimas/dekriminalizavimas negerina moterų sveikatos.
9. Prostitucijos legalizavimas/dekriminalizavimas neskatina moterų rinktis.
10. Moterys prostitucijos sistemose nenori, kad sekso industrija būtų legalizuota ar dekriminalizuota.
2. Prostitucijos legalizavimas/dekriminalizavimas ir sekso industrija skatina moterų pardavimą prostitucijon.
3. Prostitucijos legalizavimas/dekriminalizavimas nekontroliuoja sekso industrijos. Atvirkščiai – plečia ją.
4. Prostitucijos legalizavimas/dekriminalizavimas didina pogrindinę, paslėptą, nelegalią ir gatvės prostituciją.
5. Prostitucijos legalizavimas ir sekso industrijos dekriminalizavimas didina vaikų prostituciją.
6. Prostitucijos legalizavimas/dekriminalizavimas neapgina moterų prostitucijoje.
7. Prostitucijos legalizavimas/dekriminalizavimas didina prostitucijos paklausą. Jis skatina vyrų motyvaciją pirkti moteris seksui, atpalaiduojant juos nuo socialiai priimtinų normų laikymosi.
8. Prostitucijos legalizavimas/dekriminalizavimas negerina moterų sveikatos.
9. Prostitucijos legalizavimas/dekriminalizavimas neskatina moterų rinktis.
10. Moterys prostitucijos sistemose nenori, kad sekso industrija būtų legalizuota ar dekriminalizuota.
Baudžiamajame kodekse yra numatytos dvi teisės normos numatančios atsakomybę už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos ir/ar įtraukimą į ją:
307 straipsnis. Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos
308 straipsnis. Įtraukimas į prostituciją
Nuoroda į teisės aktą: https://www.infolex.lt/ta/66150
Taip pat atsakomybė numatyta ir administracinių nusižengimų kodekse:
487 straipsnis. Vertimasis prostitucija, atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis
Nuoroda į teisės aktą: https://www.infolex.lt/ta/336765
Pagal šiuo metų galiojančius teisės aktus, tiek už vertimąsi prostitucija, tiek už šios paslaugos pirkimą skiriama bauda nuo 90 iki 140 eurų. Antrą kartą asmuo, įvykdęs tą pačią nusikalstamą veiką, gali būti nubaustas nuo 140 iki 300 eurų.
Bendras nusikalstamų veikų skaičius sunkmečiu turi tendenciją didėti. Jis išaugo 8 proc.
2005 m., prieš priimant įstatymą, pagal kurį baudžiamas ir klientas, buvo atlikta visuomenės apklausa, kuri atspindėjo nevienareikšmišką žmonių požiūrį į šią sritį:
42 proc. apklausos dalyvių (dauguma jų buvo vyrai) manė, kad neturėtų būti baudžiamas klientas, maždaug tiek pat pasisakė už baudimą, o neapsisprendusiųjų buvo 28 proc. Panašiai pasiskirstė ir atsakymai, ar reikia bausti prostitutes. Vieninga nuomonė buvo tik vienu klausimu – apie 82 proc. respondentų teigė, kad nereikėtų bausti moters, kuri verčiama užsiimti prostitucija per prievartą.
Lietuvos Policijos departamento pateikti statistiniai duomenys, laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2013 metų, parodantys kiek iš viso buvo užfiksuota teisės pažeidimų bei parodančių kiek ir kokių asmenų grupių buvo nubausti:
2004 m. – kol dar negaliojo minėtas įstatymas, išaiškinta 697 asmenų prostitucijoje (35 iš jų nepilnametės)
2005 m. – 483 asmenų prostitucijoje (12 nepilnamečių) ir 3 klientai,
2006 m. – 277 asmenų prostitucijoje (11 nepilnamečių) ir 19 klientų,
2007 m. – 227 asmenų prostitucijoje (6 nepilnamečiai) ir 11 klientų,
2008 m. – 330 asmenų prostitucijoje (4 nepilnamečiai) ir 10 klientų,
2009 m. – 379 asmenų prostitucijoje (6 nepilnamečiai) ir 17 klientų,
2010 m. – 346 asmenų prostitucijoje (6 nepilnamečiai) ir 11 klientų,
2011 m. – 415 asmenų prostitucijoje (7 nepilnamečiai) ir 17 klientų,
2012 m. – 252 asmenų prostitucijoje (2 nepilnamečiai) ir 20 klientų.
2013 m. – užregistruoti 294 pažeidimai.*
*Lietuvos Policijos departamento duomenimis, 2013 metais užregistruoti 294 šios rūšies pažeidimai. Jie numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1821 straipsnyje. 118 atvejų iš jų nustatyti pirmą kartą, 176 atvejų – kai į policijos rankas tie patys asmenys, daugiausia moterys, įkliuvo pakartotinai. 2012-aisias tokių pažeidėjų nustatyta 212, 166 iš jų turėjo galiojančias nuobaudas.
Kiek šių asmenų buvo nepilnametės merginos? Tokių duomenų Policijos departamentas pateikti negalėjo.
Lietuvos Policijos departamento 2018 m. lapkričio 14 d. pateikti statistiniai duomenys, laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2017 m., parodantys kiek iš viso buvo užfiksuota teisės pažeidimų pagal iki 2017 m. galiojusio ATPK 1821 str. 1 ir 2 dalis, bei nuo 2017 m. įsigaliojusį ANK 487 str. 1 ir 2 dalis, kurie numato atsakomybę už vertimąsi prostitucija ar atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis:
Vertimasis prostitucija | Atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis | Pakartotinis vertimasis prostitucija | Pakartotinis atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis | |
2014 | 122 (18.48%) | 23 (3.48%) | 179 (30.92%) | 1 (0.17%) |
2015 | 79 (11.97%) | 29 (4.39%) | 154 (26.60%) | 1 (0.17%) |
2016 | 114 (17.27%) | 18 (2.73%) | 179 (30.92%) | 3 (0.52%) |
2017* | 275 (41.67%) | 0 | 62 (10.71%) | 0 |
Viso | 590 (89.39%) | 70 (10.61%) | 574 (99.14%) | 5 (0.86%) |
660 | 579 |
*Nuo 2017 01 01 įsigaliojo LR Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris pakeitė iki tol galiojusį LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Iš Policijos Departamento pateiktų duomenų matyti, jog asmenų, kurie buvo patraukti administracinėn atsakomybėn skaičius nuo 2014 m. iki 2017 m. išaugo 26% (nuo 122 asmenų 2014 m. iki 275 asmenų 2017 m.).
Džiugu, kad yra identifikuojama tiek teisės pažeidimų, tačiau remiantis šia statistika, liūdina ir neramina skaičiai, kurie identifikuoja asmenis patrauktus administracinėn atsakomybėn dėl atlygintinio naudojimosi tokiomis paslaugomis.
Nuo 2014 m. tokių asmenų identifikavimo procentas ir taip buvo nedidelis, palyginus su asmenimis, kurie buvo patraukti atsakomybėn už vertimąsi prostitucija, o 2017 m. už atlygintini naudojimąsi prostitucijos paslaugomis administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas nei vienas asmuo.
Taip pat iš Policijos Departamento pateiktų duomenų matyti, jog asmenų, kurie pakartotinai įvykdė tą patį administracinį teisės pažeidimą – vertėsi prostitucija, ženkliai sumažėjo.
Iš gautų duomenų matyti, jog nuo tada, kai įsigaliojo naujas administracinių nusižengimų kodeksas nėra patraukta administracinėn atsakomybėn asmenų, kurie atlygintinai naudojosi prostitucijos paslaugomis pirmą kartą, ar pakartotinai.