Ginekologinės ekspertizės atlikimas seksualinės prievartos atvejais vis dar kelia iššūkių – aukos susiduria su kaltinimais bei grubumu, akcentuoja LRT.lt kalbintos pašnekovės. Anot jų, specialistai nėra apmokomi, nežino, kaip elgtis, o paslaugų teikimas vis dar nereglamentuotas. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad jau paruoštas projektas, nustatantis tokių paslaugų teikimo tvarką.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė portalui LRT.lt sako, kad neretai apžiūros procedūra seksualinę prievartą patyrusiems žmonėms pavirsta dar viena gniuždančia patirtimi. Ji dalijasi ir keliomis nukentėjusiųjų istorijomis.
„Mane apžiūrėjo vyras gydytojas, vėliau atėjo ir kažkokia moteris baltu chalatu. Jie abu tylėjo visą laiką, buvo labai nejauku, norėjau, kad greičiau viskas baigtųsi. Nekenčiu savo globėjos – kodėl ji viską papasakojo policijai? Tiedu gydytojai krapštėsi, lindo į mane, abu tokiais akmeniniais veidais“, – K. Mišinienė dalijasi penkiolikametės Dianos istorija.
„Gydytojas vis ragino: „Atsipalaiduok, neįsitempk, leisk man…“ Dieve mano, bet tas užpuolikas kalbėjo lygiai taip pat, aš tame kabinete, maniau, nebeištversiu, visą laiką inkščiau, mačiau save išsiskėtusią toje kėdėje tarsi iš šono. Niekada gyvenime neužmiršiu apsilankymo čia. Negi nėra, kas juos pamokytų, paaiškintų apie išprievartautų moterų jausmus“, – taip apie apžiūrą atsiliepė nukentėjusioji Vilma.
Taip pat seksualinę prievartą patyrusi Roberta pasakojo, kad gydytoja buvo labai grubi, kalbėjo, kad „su vyrais duoduosi, o kažkokio instrumento išsigandau“.
„Pasakiau, kad viskas, nebenoriu, kad ji man ką darytų, tai ji subarė, kad nevaidinčiau princesės, anksčiau reikėjo galvoti, ką ir su kuo darau. Nenorėjau prie jos verkti, labai blogai jaučiausi, gailiuosi, kad kreipiausi pagalbos į policiją“, – K. Mišinienė cituoja Robertos patyrimus.
Apžiūros metu – ir kaltinimai, ir anekdotai
Pasak KOPŽI centro vadovės K. Mišinienės, seksualinės prievartos atvejai labai įvairūs, tačiau viena tendencija yra gana aiški – suaugusias moteris prievartauja ir joms nepažįstami asmenys, ir iš artimos aplinkos, tačiau vaikus – beveik išimtinai tie, kas su jais turi artimą ryšį, juos augina, organizuoja jų laisvalaikį.
„Viena didžiausių tragedijų, kurių pasekmes bandome sumažinti mūsų centre, yra ilgai trunkanti seksualinė prievarta iš pačių artimiausių žmonių. Nuolat susiduriame su jau suaugusiais vyrais, moterimis, kurie prašo pagalbos, nes nebegali susidoroti su tais „skeletais spintose“ – prievartavo brolis, tėvas, dėdė, senelis.
Eina metai, žaizdos turėtų užgyti, tačiau ilgainiui jos dar labiau pūliuoja – prievartos aukos nuolat serga somatinėmis ir psichinėmis ligomis, sunkiau bendrauja ir kuria ilgalaikius santykius, neretai panyra į priklausomybes“, – portalui LRT.lt pažymi K. Mišinienė.
Ji pastebi, kad neretai apžiūra tampa gniuždančia patirtimi: kai kurie gydytojai praradę jautrų požiūrį, reaguoja ciniškai, o nukentėjusieji skundžiasi jų juokais, užuominomis, per apžiūrą pasakojamais anekdotais. Centro vadovė pabrėžia – to jau seniai neturėtų būti.
„Kviesdami moteris kreiptis pagalbos, net savotiškai spausdami jas – „o kur anksčiau buvai, ko tylėjai?“, mes privalome joms sukurti netraumuojančią, saugią aplinką. Išgyvenanti seksualinės prievartos traumą moteris, o taip pat ir vyras, vaikas, yra labai pažeidžiami, juos nesunku dar labiau sužlugdyti, atgrasyti nuo tolimesnio bendradarbiavimo“, – akcentuoja K. Mišinienė.
Išvarė iš kabineto, užsirakino duris
KOPŽI centro vadovė pastebi, kad po apžiūros matomi antrinės viktimizacijos požymiai. Ji svarsto, kad specialistai neturi būtinų psichologinių žinių apie traumą arba nelaiko jų svarbiomis.
„Nenorėčiau suabsoliutinti, dėkoju mūsų ir nukentėjusiųjų vardu tiems specialistams, kurie empatiškai dirba šiose tikrai sunkiose situacijose, bet neslėpsiu – esame matę tokių kuriozų, kai ginekologė, sužinojusi, kad atvežėme kenčiančią nuo sužalojimų prievartavimo metu moterį, išvarė ją iš kabineto ir net duris užsirakino“, – prisimena pašnekovė.
Pasak jos, svarbu dar studijų metais kalbėti apie ginekologo laikyseną bei požiūrį ir mokyti tam tikrų psichologinio konsultavimo būdų. Ne visi geri specialistai gali dirbti su seksualinio smurto aukomis, ilgainiui tas „visko aš čia prisižiūrėjau, niekas manęs nestebina“ virsta panieka, apgailestauja K. Mišinienė.
„Taip, panieka, nes ką kita jaučia moteriai ją apžiūrinti ginekologė, subardama „nereikėjo vyrų vilioti, nebūtų dabar tų bėdų“, – priduria centro vadovė.
Pagalbos poreikis
Jau kurį laiką ekspertai kalba apie būtinybę steigti kompleksinę pagalbą teikiančius centrus, tačiau tokių centrų dar neturime: „Seniai tokio centro reikia, gėda, kad tiek metų tik kalbame apie jį“, – teigia K. Mišinienė.
Ji taip pat akcentuoja kompleksinės pagalbos poreikį, neapsiribojant ginekologinėmis paslaugomis. Labai svarbu į pagalbos procesą įtraukti ir paruoštus psichoterapeutus, socialinius darbuotojus, kurie užtikrintų pagalbą ir aukos gyvenamojoje vietoje, vardija centro vadovė.
„Savo organizacijoje mes daug pastangų dedame ruošdami prievartos aukas bendradarbiauti su teisėsauga, lydime jas šiame ilgame ir sunkiame kelyje. Jei aukos tylės, prievartautojai nebus nubausti – dar daugiau, jie rinksis kitas aukas. Tad kviesčiau specialistus nepamiršti ir šio lygmens“, – argumentuoja K. Mišinienė.
Nukenčia net kūdikiai
Kaip gerasis pagalbos teikimo pavyzdys įvardijami globos namai „Užuovėja“. Čia pagalbos centre teikiamos kompleksinės paslaugos vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, bei jų šeimos nariams. Į globos namus dėl pagalbos teikimo kreipiasi įstatyminiai vaiko atstovai arba vaiko teisių apsaugos specialistai, teisėsaugos pareigūnai.
„Svarbu paminėti, kad seksualinės prievartos auka gali tapti bet kuris vaikas, nepriklausomai nuo aplinkos, kurioje gyvena, lyties ar amžiaus, nukenčia net kūdikiai“, – portalui LRT.lt sako globos namų direktorė Gytė Bėkštienė.
Pasak jos, ikiteisminio tyrimo procedūros, taip pat ir teismo medicinos eksperto apžiūra, vaikui yra labai sudėtingos ir keliančios antrinio traumavimo grėsmę, todėl itin svarbus specialistų profesionalumas bei jautrumas vaiko poreikiams.
„Mes bendradarbiaujame su Valstybine teismo medicinos tarnyba ir galime pasidžiaugti gerosios darbo praktikos pavyzdžiais, kuomet vaikus apžiūrintys teismo medicinos ekspertai šiltai ir dėmesingai bendrauja su vaikais.
Prieš apžiūrą kartu su mūsų psichologais aptariama vaiko būsena ir kiti svarbūs aspektai, siekiant, kad per apžiūrą būtų geriausiai užtikrintas vaiko interesas. Taip pat norisi atkreipti dėmesį, kad organizuojant planines teismo medicinos eksperto apžiūras atsižvelgiama į vaiko pageidavimą dėl eksperto lyties“, – pažymi G. Bėkštienė.
Paslaugos po vienu stogu
Globos namų vadovė teigia, kad teismo medicinos eksperto apžiūra yra labai svarbi ikiteisminio tyrimo proceso dalis. Per ją renkami objektyvūs galimai atlikto nusikaltimo įrodymai, tačiau, dar kartą pabrėžia pašnekovė, vaikui ši procedūra itin sudėtinga.
„Apžiūros metu ekspertui tenka iššūkis ne tik užmegzti gerą kontaktą su vaiku, kad šis leistųsi apžiūrimas, tačiau ir pajausti ribą, kiek galima su vaiku kalbėti apie įvykį, kad apžiūra netaptų vaiko apklausa“, – pasakoja G. Bėkštienė.
Ji akcentuoja, kad į „Užuovėją“ atvykęs vaikas visas reikiamas paslaugas gauna po vienu stogu – jam nebereikia vykti į Teismo medicinos tarnybą, Teismo rūmus ar kitas įstaigas. Taip sumažinama antrinio traumavimo rizika.
„Vaikas, dalyvaujant psichologui, yra apžiūrimas eksperto, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir gauna kitas reikiamas paslaugas vienoje vietoje, taip išvengdamas papildomo streso“, – sako globos namų direktorė.
Specialistai neapmokyti
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja ginekologė, Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos valdybos narė profesorė Žana Bumbulienė LRT.lt tvirtina, kad procesai dėl pagalbos nukentėjusiems nuo seksualinio smurto centrų steigimo vyksta – projektas jau antrą kartą pateiktas vertinti.
Anot profesorės Ž. Bumbulienės, sveikatos apsaugos ministrui pasirašius projektą, jis įsigaliotų nuo ateinančių metų sausio pirmosios.
Dokumente nurodomi svarbiausi kriterijai dėl pagalbos nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos. Pavyzdžiui, išskiriama, kad pagalbą teiktų penki centrai – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Respublikinė Šiaulių ir Respublikinė Panevėžio ligoninės.
Taip pat nurodyti reikalavimai dėl patalpų ir medicininių priemonių, specialistų kompetencijos. Ž. Bumbulienės teigimu, šiuo metu visi šie aspektai nėra reglamentuoti, o specialistai nėra apmokyti, tad nukentėjusios nuo seksualinio smurto moterys ne visada apžiūrimos taip, kaip tai turėtų būti padaryta. Pasak Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos valdybos narės, specialistai turi įvertinti ir tai, kad nepilnametės yra itin pažeidžiamos.
„Suaugusiai moteriai ginekologinis tyrimas yra nemalonus, bet suaugusi moteris gali suprasti, kad apžiūrą reikia atlikti dar kartą. Geriau, kad vaikui ginekologinė apžiūra būtų atliekama vieną kartą, kad viskas iš karto būtų išsamiai, pagal tyrimo protokolą aprašyta.
Specialistas turi žinoti, ką privalo įvertinti, kad, neduok Dieve, ko nors neužmirštų. Jis turi būti apmokytas – išklausęs pagalbos teikimo seksualinį smurtą patyrusiems asmenims kursą. Gydytojo pagrindinė užduotis – užtikrinti įrodymų išsaugojimą, tyrimų paėmimą, teisingą sužalojimų ir jų lokalizacijos aprašymą.
Tokie momentai yra labai svarbūs, įvertinimas turi būti labai tikslus, struktūrizuotas ir atsakantis į visus klausimus“, – atkreipia dėmesį Ž. Bumbulienė.
Žingsnis į priekį
Gydytoja pastebi, kad šiuo metu, kai nėra tinkamo reglamentavimo, už įvairius tyrimus ir vaistus prievartą patyrusi moteris turi susimokėti pati. Tikimasi, kad, reglamentavus pagalbos teikimo klausimus, tyrimai ir gydymas būtų nemokami.
Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos valdybos narė taip pat priduria, kad toks paslaugų reglamentavimas būtų didelis žingsnis į priekį: „Prie to dirbame labai seniai. Ateina prievartą patyrusių moterų, paauglių ir mergaičių, reikia gydytojus apmokyti, kaip elgtis, kad nereikėtų pakartotinių apžiūrų. (…)
Įsivaizduokite, studentų nemoko, kaip atpažinti lytinę prievartą, o vos pradėjusiam dirbti rezidentui per budėjimą gali tekti susidurti su moterimis ar mergaitėmis, patyrusiomis prievartą. Nuo ko pradėti, kaip apžiūrėti? Reikalingi mokymai, turi būti sustyguota struktūra.“
Ž. Bumbulienė pabrėžia – gydytojams nėra jokių mokymų, kaip elgtis ir kaip padėti. Tokiais atvejais apžiūra nėra maloni ir specialistui, ypač jei jis nesijaučia užtikrintas dėl savo veiksmų, nerimauja, ar viską teisingai daro.
„Jei nėra įstatyminės bazės, teisiškai reglamentuojančios medicininę ir kitokią pagalbą lytinės prievartos aukoms, patiriamas labai didžiulis stresas iš abiejų pusių“, – akcentuoja profesorė Ž. Bumbulienė.
Ką numato parengtas projektas?
Kaip LRT.lt informuoja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Inga Laniauskienė, toks projektas jau parengtas.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galimai seksualinį smurtą patyrusiems moteriškosios lyties asmenims aprašo projektas nustato reikalavimus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, asmens sveikatos priežiūros specialistams, patalpoms ir medicinos priemonėms.
„Siekiant užtikrinti kokybišką asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą seksualinį smurtą patyrusioms pacientėms, parengtame projekte yra nustatyta, kad kompleksinė pagalba joms bus teikiama nenutrūkstamai (ištisą parą, 7 dienas per savaitę)“, – pažymi I. Laniauskienė.
SAM atstovės teigimu, specialistui įtarus arba diagnozavus seksualinį smurtą, pacientė būtų pervežama į artimiausią pagal teritoriją paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Prireikus galės būti pasitelkta specializuotos pagalbos centro pagalba, specialistas turės suteikti informaciją apie specializuotos pagalbos centrus ir nurodyti jų kontaktus.
Taip pat nurodyti reikalavimai, kaip atlikti įvairius tyrimus ir ėminius, apžiūrą ir ištyrimą, lytiniu keliu plintančios infekcijos diagnostiką ir profilaktiką po patirto seksualinio smurto, pateikta rekomendacijų dėl skubiosios kontracepcijos, stabligės profilaktikos.
Seksualinį smurtą patyrusioms pacientėms paslaugas teikiantys specialistai nuo 2022 m. gegužės 1 d. turės būti išklausę pagalbos teikimo seksualinį smurtą patyrusioms pacientėms kursą.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2021-08-27, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1457201/lietuvos-skaudulys-nuo-seksualines-prievartos-nukencia-net-kudikiai-apziuros-traumuoja