Norvegijoje žuvų perdirbimo įmonėje uždarbiaujantys lietuviai LRT RADIJUI sako, kad darbdaviai juos išnaudoja, nes nesumoka už viršvalandžius. Tautiečius įdarbinusi agentūra Lietuvoje ginasi, kad patys darbuotojai neįsigilino į Norvegijos įstatymus. Tačiau Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro atstovė įtaria, kad tai gali būti dar vienas darbuotojų išnaudojimo atvejis.
Norvegijos žuvų perdirbimo fabrikuose dirbantys lietuviai vėl skundžiasi, kad darbdaviai juos išnaudoja ir nesumoka viso žadėto atlyginimo. Uždarbiauti išvykę Lietuvos piliečiai piktinasi, kad jiems nesumokama už viršvalandžius. Darbdaviai atšauna, kad patys lietuviai nežino, kaip veikia įstatymai Norvegijoje, todėl nepasidomi, kaip skaičiuojami viršvalandžiai.
Aistė Širvinskienė į Norvegiją išvyko susigundžiusi pasiūlymu užsidirbti iki keturių tūkstančių eurų, įskaitant ir viršvalandžius. Taip jai pažadėjo įdarbinusios įmonės atstovai. Svarbiausia – per mėnesį išdirbti 170 valandų.
„Buvo žadami 2–3 tūkstančiai, net iki 4–5 tūkst. Normaliai dirbant žadėjo 2–3 tūkst. ir dar viršvalandžius. Aš dar specialiai apie juos paklausiau, susiradau sutartyje. Sutartis man nepasirodė kažkokia nepaprasta – viskas ten gerai. Pasiteiravau apie viršvalandžius, man pasakė, kad mokės 40 proc. daugiau. Mane patikino, kad už viršvalandžius tikrai sumokės.
Tiesa, Norvegijoje viršvalandžiai apskaičiuojami dviem būdais. Gali mokėti už tam tikrą dieną arba kai per mėnesį surenki tam tikrą valandų skaičių. Pastarąjį modelį taiko ir mus įdarbinusi įmonė. Bazinis valandų skaičius yra 170, o viskas, kas jį viršija, yra viršvalandžiai“, – tikina į Norvegiją išvykusi dirbti lietuvė.
Ji sako vidutiniškai dirbusi po 12 valandų, o kartais – ir beveik parą. Vilnietė Norvegijos fabrike dirbo nuo vasario 15-osios iki gegužės 1-os dienos.
„Vidutiniškai 12 valandų dirbau, bet buvo ir 19, 20. Tai jie liepė mums tas valandas į kitą dieną perrašyti, pavyzdžiui, į sekmadienį, kuris mums buvo duotas laisvas, – sako A. Širvinskienė. – Turiu surinkusi kitų mergaičių parodymus, kurios dar prieš mane dirbo. Jos pasakojo, kad dirbo net pusantros paros, o sumokėjo tik tūkstantį. Jos iki šiol rašinėja (darbdaviams – LRT.lt), tačiau niekas nieko…“
A. Širvinskienė teigia radusi kelias dešimtis lietuvių, kurie jai skundėsi, kad darbdavys nesumoka viso atlygio. Didelė dalis jų, pasak pašnekovės, net nebandė ieškoti teisybės – metė darbus ir išėjo kitur. „Vien per mano darbo laikotarpį darbus metė apie 20 žmonių. Vėliau aš susipažinau su dar 5–6. Buvo ir tokia jaunuolių kompanija, kurie tikrai labai pikti buvo, nes jiems nesumokėjo“, – tvirtina emigrantė.
Patikrinti, kiek valandų dirbama – nesunku, sako Aistė. Gamykloje veikia darbo laiko skaičiavimo sistema, darbo apskaitos programa. Tam, kad įrodytų, kiek valandų dirba, Aistė telefonu fotografuodavo laiką, kai įeidavo ir išeidavo. Įranga gamykloje nuskaitydavo biometrinius duomenis, tad, pasak pašnekovės, viskas yra lengvai patikrinama.
„Piršto nuskenavimu pasižymėdavome, kada ateiname į darbą ir kada iš jo išeidavome, – pasakoja ji. – Taip pat buvo laiko apskaitos lapai, kuriuose reikėdavo pasirašyti.“
Tiesa, darbuotojams tekdavo sumokėti už būstą po 500 eurų, jei gyveni vienas. Dar kainuodavo transportas, administracinės paslaugos. „Už transportą kažkur 250 eurų mokėdavome, nes reikėjo iki darbo važiuoti. Iš viso mokesčiams per mėnesį man išeidavo apie 900 eurų. Kai kurie ir daugiau kaip tūkstantį mokėdavo“, – sako pašnekovė.
Lietuvė darbą Norvegijoje rado per Vilniuje veikiančią bendrovę „Altantic seafood“. Tai – Norvegijos žuvų fabriko atstovai Lietuvoje. LRT RADIJAS susisiekė su šia kompanija. Jos atstovė sutiko paaiškinti situaciją, tačiau nepanoro, kad jos vardas ir pavardė būtų viešinama.
Bendrovės „Altantic seafood“ atstovė aiškino, kad lietuviai nesupranta, kaip skaičiuojami viršvalandžiai.
„Jie tiesiog nežino, kuri įstatymo dalis bus pritaikoma dėl viršvalandžių mokėjimo. Viršvalandžiai Norvegijoje skaičiuojami truputėlį kitaip nei Lietuvoje, nesvarbu, kad dirbama 12 valandų per dieną, tačiau gal kitą dieną – tik keturias valandas. Tuomet tos valandos išsilygina, nes yra žiūrimas bendras valandų skaičius per mėnesį. Už viršvalandžius yra mokama tik tada, kai viršijamas tas valandų skaičius per mėnesį“, – aiškina Norvegijos žuvų fabriko atstovė Lietuvoje.
Ji sako, kad negali būti, jog tautiečiai negavo apmokėjimo. „Nėra nei vieno darbuotojo, kuriam nebūtų išmokėtas atlyginimas. Visiems yra viskas sumokėta. Visi gauna tai, kas jiems priklauso pagal įstatymus ir pagal tai, kiek jie dirba, – tikina prisistatyti nepanorusi bendrovės „Altantic seafood“ atstovė. – Kaip žinote, Norvegijos įstatymai darbuotoją labai gina.“
Tačiau A. Širvinskienė sako kitaip. Pasak jos, ji ir kiti lietuviai gauna vienodus atsakymus – pasirašėte tokią sutartį. Pasipiktinę tautiečiai susibūrė į grupę socialiniame tinkle ir bando ieškoti teisybės Norvegijos ir Lietuvos institucijose.
„Jie nenori mokėti, nes už viršvalandžius reikia mokėti 40 proc. daugiau. Nemokėdami jie tikrai sutaupo. Jie mums paaiškino, kad mums ir nepriklauso mokėti už viršvalandžius, kad mes pasirašėme tokią sutartį. Tuomet aš paprašiau atsiųsti man tą sutartį, nes ji man nebuvo duota, tačiau jokio atsakymo nesulaukiau“, – skundžiasi žuvų fabrike Norvegijoje dirbusi lietuvė.
A. Širvinskienė sako pasirašiusi sutartį – per mėnesį atidirbti bent 170 valandų ir, jei norės, viršvalandžius, bet ne daugiau kaip 50 valandų. Tačiau bendrovės „Altantic seafood“ atstovė aiškina, kad jeigu darbuotojas žuvų fabrike dirbo tiek valandų, jis tikrai turėjo gauti už tai atlygį.
Su tautiečių Norvegijoje situacija susipažino ir bando jiems padėti Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI). Pasak centro socialinės darbuotojos Emilijos Rusteikaitės, tai yra galimas išnaudojimas. O skundų dėl šios įmonės gauta ne vienas.
„Matome, kad tai gali būti išnaudojimas, nes tokių atvejų ne vienas – ne vienas žmogus jau skundžiasi šia įmone. Dažnai lietuviai vyksta dirbi į užsienį pagal tokias agentūras, o kai grįžta, tai nei pinigėlių užsidirbę būna, nei normaliai gyvenę ir dirbę, – pastebi E. Rusteikaitė. – Išvažiuoja tikrai sunkiomis sąlygomis, negauna darbo sutarčių kopijų. Kai grįžta, nelabai žino, kur kreiptis.“
Pasak jos, darbdaviai užsienyje naudojasi tuo, kad Lietuvos piliečiai nežino, kur kreiptis, nesupranta vietos įstatymų, pavyzdžiui, kaip apskaičiuojamas užmokestis už viršvalandžius. „[…] Lietuviams trūksta informacijos, kokioje šalyje ko galima tikėtis, kokiomis darbo sąlygomis galima ar negalima dirbti. Dauguma (įdarbinimo – LRT.lt) agentūrų tuo ir žaidžia: ten yra vienos taisyklės, o čia – kitos. Ir tada aiškinama, kad štai tu dirbai pagal Norvegijos taisykles“, – jau gerai pažįstamą situaciją komentuoja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro atstovė.
Norvegijoje gyvenantis LRT bendradarbis Mantas Tomkūnas irgi sako, kad į šalį atvykstantys lietuviai kartais atsiduria skausmingose situacijoje, kai nežino vietos įstatymų.
„Šio konkretaus atvejo aš nežinau, bet žinau, kad dažnai lietuviai susiduria su panašiomis problemomis, – pastebi jis. – Paprasčiausiai jie neišmano vietos įstatymų, o jų neišmano todėl, kad nemoka kalbos. Kai nemoki kalbos, nežinai kur kreiptis pagalbos. Dažniausiai tokius atvejus sprendžia Norvegijos profesinės sąjungos, kurios yra darbovietėse.
Būna ir taip, pasakoja Norvegijos lietuvis, kad tautiečiai pasirašo sutartis, net neįpareigojančias darbdavio sumokėti už viršvalandžius. „[…] Jei nesupranti, ką pasirašai, tai tikrai gali būti toks atvejis“, – patikina M. Tomkūnas.
Norvegijoje dirbę lietuviai jau kreipėsi į policiją, Norvegijos ir Lietuvos darbuotojų teises ginančias institucijas. Dabar laukiama išvadų.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2022-09-05, https://www.lrt.lt/lituanica/aktualijos/751/1772658/zuvu-fabrike-norvegijoje-triuse-lietuviai-jauciasi-isnaudojami-dirbo-ir-po-20-valandu-uz-virsvalandzius-nesumokejo