Sociologė, religijotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Milda Ališauskienė LRT RADIJUI sako, kad pati „katalikų bažnyčios struktūra yra tokia, jog kunigas nėra vienas ir jisai turi galimybę turėti tam tikrą užnugarį“. Anot jos, dar prieš kelis dešimtmečius Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) darytas tyrimas atskleidė, kad vaikus seksualiai išnaudoja bent kas šeštas kunigas. „Bažnyčioje yra hierarchinė struktūra, kuri gali, deja, padėti kunigui išvengti tokio jo elgesio paviešinimo“, – liūdnai konstatuoja ji.
Kunigų pedofilijos skandalai neaplenkia ir Lietuvos. Visai neseniai nepilnamečių tvirkinimu apkaltintas Telšių kunigas Jonas Kusas pašalintas iš kunigystės. Jį Telšių vyskupija pripažino kaltu dėl nepilnamečių tvirkinimo ir seksualinio išnaudojimo praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje.
Liepos pabaigoje mirė seksualine prievarta apkaltintas Vilniaus arkivyskupijos kunigas Albertas Bortiakas. Kreipimąsi dėl prieš 17 metų galimai patirto seksualinio išnaudojimo parašė menininkas Denisas Kolomyckis. Kadangi kunigas mirė, bažnytinis baudžiamasis procesas sustabdytas.
Abi šias istorijas jungia dar viena aplinkybė: abiem atvejais teisėsauga veiksmų nesiėmė, kadangi galimam nusikaltimui įsiteisėjo senatis.
Telšių kunigo atvejis vyskupijos buvo paskelbtas šeštadienį, ilgojo Žolinės savaitgalio metu. Paklaustas, ar tokiu būdu bažnyčia siekė kuo mažesnės eskalacijos iš žiniasklaidos ir visuomenės, Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) generalinis sekretorius kunigas Kęstutis Smilgevičius iškart tokį argumentą atmetė, tikindamas, kad „vyskupo pranešimas buvo paskelbtas tada, kuomet buvo priimtas sprendimas“.
„Tiesiog sutapo su ta (ilgojo savaitgalio – LRT.lt) diena. Tikrai nebuvo taikytasi nei į šeštadienį, nei į kokią kitą dieną, – tikina LVK generalinis sekretorius. – […] Kaip žinote, kunigas yra nubaustas pačia aukščiausia bausme – ne permanentiniu, o nuolatiniu pašalinimu iš dvasininkų luomo. Dar didesnės bausmės nėra. Apie tai su didžiuliu apgailestavimu vyskupas informavo visuomenę.“
Telšių vyskupas LRT RADIJUI dar anksčiau patikslino, kad nustatyta, jog du nepilnamečiai buvo seksualiai išnaudojami, o vienas nepilnametis buvo tvirkinamas. Tačiau LRT pasiteiravus apie šį nusikaltimą prokurorų, paaiškėjo, kad šie jokio pranešimo net negavo. O ir tyrimo imtis negalėtų dėl įsiteisėjusios senaties. Socialiniuose tinkluose visuomenė reiškia nepasitenkinimą, kad štai bažnyčia pagauna, atlieka savo tyrimą, nubaudžia, tačiau teisėsauga lieka bejėgė.
Kunigas K. Smilgevičius patikina, kad nepaisant pasaulietinio teismo nebuvimo, Telšių kunigo nusikaltimas nė kiek nesumenksta, mat „abi teisės sistemos yra panašios“. Nusikaltimas, be abejo, įvyko, dar kartą pabrėžia jis.
„Tą nustatė ir tyrimas. Galutinis įvertinimas priimtas Romoje. Tačiau civilinės teisės požiūriu yra sukakusi senatis. Mes nukentėjusiesiems visada nurodome galimybę kreiptis į teisėsaugos organus. Taip pat su jais yra glaudžiai bendradarbiaujama. Tai šiuo atveju, jei jie norėtų, galėtų kreiptis“, – sako K. Smilgevičius.
Kunigą dėl seksualinės prievartos vaikystėje apkaltinęs menininkas Denisas Kolomyckis sako, kad po tokio vyskupo sprendimo atimti sutaną iš Telšių kunigo ir paleisti jį į pasaulietinį gyvenimą, pastebintis, jog Bažnyčia imasi tam tikro vidinio valymosi.
„Tai buvo pozityvus ženklas suprasti, kad viduje Bažnyčios vyko tam tikras valymasis, ir, turbūt, su tokiu tikslu aš pats atėjau į bažnyčią ir į jos bendruomenę, bandydamas papasakoti istoriją, kuri man įvyko vaikų stovykloje, – pasakoja už indėlį vienijant pasaulio lietuvius prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotas aktorius. – Tačiau kitaip negu šita situacija Telšiuose, Vilnius reaguoja kur kas kitaip ir aplinkybės, kurios mano situacijoje atsirado, jos yra kur kas drastiškesnės.“
LRT.lt primena, kad prieš metus menininkas D. Kolomyckis apkaltino kunigą seksualiniu išnaudojimu, kuris įvyko jam besilankant vasaros stovykloje, skirtoje remiamų šeimų vaikams, paauglystėje. Tuomet Bažnyčia sureagavo, pradėjo tyrimą, tačiau jį neseniai teko nutraukti dėl įtariamo kunigo mirties. Pats nukentėjusysis sako pasigendantis elementarios komunikacijos iš Bažnyčios pusės.
„Tai yra nulis komunikacijos. Tai yra absoliutus nesiskaitymas, vienintelis dalykas, kuriame dalyvavau, tai yra bažnytiniame tribunole. Kelis kartus buvau susitikęs su kunigais ir paskutinį kartą sulaukiau skambučio apie tai, kad buvo noras inicijuoti susitikimą su arkivyskupu Gintaru Grušu. Tačiau per visus tuos metus esu siuntęs laiškus į bažnyčią ir klausiau tiek komunikacijos, tiek teisėjų, tiek už patį įvykio tyrimą atsakingų asmenų kažkokios informacijos. Tačiau nieko, jokios informacijos man nebuvo suteikta.
Vienintelis dalykas, iš kur sužinodavo tam tikrą informaciją, tai būdavo žiniasklaida. Kai Vilniaus arkivyskupijos komunikacijos specialistai komunikuodavo su žurnalistais, tai buvo vienintelis informacijos šaltinis man pačiam. Įdomiausia yra tai, kad gatvėje mane retsykiais sustabdydavo žmonės ir papasakodavo kur kas daugiau tam tikrų faktų, jei aš sužinodavau iš pačios Bažnyčios. Jau dabar žinau ir apie skirtingas situacijas, kurios vyko tyrimo procese, kol tuo tarpu Bažnyčia lig šiol tyli ir prašant papildyti ir informuoti, kaip vyksta procesas, vis dar negaunu jokios informacijos“, – Bažnyčios nenoru bendradarbiauti, siekiant išsiaiškinti tyrimo aplinkybes, stebisi D. Kolomyckis.
Vyskupų konferencijos teisininkas, VDU Teisės ir Katalikų teologijos fakultetų dėstytojas Vygantas Malinauskas sako, kad tyrimas, mirus kaltinamajam, būtų nutrauktas ir pasaulietiniame teisme. Anot jo, sunku kažką daugiau komentuoti, kuomet kita pusė nėra išklausyta.
„[…] Negalėčiau pasakyti, kad mirus kaltinamajam kunigui, Bažnyčiai šitas atvejis visai nerūpi ir ji neturi nieko daryti, – sako V. Malinauskas. – Tiesiog, turbūt, reikia laukti tolimesnės įvykių eigos, bet čia tik tiek galiu ir pasakyti, kad neturime daugiau duomenų.“
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė sako šioje situacijoje pasigendanti elementarios Bažnyčios atstovų atjautos ir geranoriškumo kartu spręsti susidariusias problemas. Anot jos, ilgai tabu laikyta tema vis labiau kalasi į viešą erdvę ir skatina visuomenę drąsiau diskutuoti.
„Tai tikrai labai sunki tema. Manau, kad pradžia diskusijų tiktai dabar prasideda, kuomet mes galime susėsti visi kartu ir kalbėtis. Telšių vyskupijos sprendimas yra sveikintinas ir aš tik galiu įsivaizduoti, kiek daug pastangų buvo padėta, kad tai išeitų į paviršių, nes žinome, kaip tai yra sudėtinga prasibrauti iki visuomenės. Tačiau man nepatinka, kad nuolat girdime apie senaties terminus. Girdime apie nusenusius, atsiprašau, tikrai labai nusenusius dvasiškius, girdime apie pasitraukusius iš gyvenimo dvasiškius. Tačiau kur tuo metu buvo Bažnyčios akys ir ausys? Kažkiek suprantant katalikų bažnyčios sąrangą, aš tikrai žinau, kad už kiekvieno kunigo stovi vyskupas. Telšių vyskupijos atveju norėtųsi girdėti būtent vyskupo poziciją, o ne to vyskupo, kuris šitą klausimą iškėlė.
Mane neramina ir tai, kad praėjo net trys dešimtmečiai, o tai reiškia, kad mes negirdime tuo metu būtent apie tai, kas šviežiai vyksta. […] Aš girdžiu biurokratinę valdininkų bažnyčios kalbą. Man labai trūksta, na, visų pirma tikrai atsiprašau, kad tą turiu sakyti viešai, bet man trūksta apgailestavimo, atsiprašymo, nuoširdžios emocijos. Štai ko man trūksta, ir, manau, drįsčiau daryti išvadą, kad ir Denisui, galbūt, to trūksta. Tada kitaip mes kalbėtumėm apie šitą momentą, bet kai kalbama, kad viskas padaryta, o ką mes daugiau dar galime padaryti, tai čia tikrai ne laikysena“, – kritikos strėles bažnyčios daržan leidžia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.
K. Mišinienė taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo kunigų nukentėjusiesiems prabilti apie seksualinį išnaudojimą yra ypatingai sunku jau vien dėl to, kad tai nutinka tarsi saugioje, tikinčiųjų aplinkoje.
„Neužmirškime, kad bažnyčios erdvė, jinai yra labai ypatinga erdvė, ir tikrai man neteko matyti nei Lietuvoje, nei už Lietuvos ribų, nė vieno atvejo, kai seksualiniai užpuolikai sutanomis griebdavo gatvėse vaikus ar ten kažkur tai autobusų stotelėse. Ne, visada aukos tapdavo iš tikinčiųjų tarpo, – pabrėžia pašnekovė. – Tai turime suprasti, kad tikinčiajam prabilti apie tai, kas vyksta bažnyčios užkulisiuose, yra neapsakomai sunku. Žinome, kad palaikymo visiškai jokio nėra. Tai apie tai irgi reikėtų kalbėti. Manau, kad čia yra pagrindinė priežastis, kodėl aukos tyli.
O kitas momentas, na, nežinau, čia kažkaip reiktų taip švelniau, mandagiau pasakyti, bet gal taip tiesiai šviesiai – tai tas savotiškas žaidimas teisingumo, kad štai Bažnyčia turi savo teisingumą. Čia labai svarbu dabar ten tuos dokumentus į Vatikaną nusiųsti… Tai savotiškas kamufliažas. Vis tiktai mes visi norime to realaus teisingumo, o ne neteisingumo, kuris pasibaigtų nuimant sutaną, didesniu atgailavimo pasiuntimu, ten susimąstymo, refleksijos ir t. t. Kiekvienas nusikaltėlis turi atgailauti ir mąstyti. Čia nieko visiškai naujo apie tai nėra. Tačiau mes norime tokio teisingumo, kurį mes visi suprantame. Manau, kad tai taip pat kelia (visuomenės – LRT.lt) nepasitenkinimą.“
Sociologė, religijotyrininkė, VDU profesorė Milda Ališauskienė sako, kad pati „katalikų bažnyčios struktūra yra tokia, jog kunigas nėra vienas ir jisai turi galimybę turėti tam tikrą užnugarį“. Anot jos, dar prieš kelis dešimtmečius Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) darytas tyrimas atskleidė, kad vaikus seksualiai išnaudoja bent kas šeštas kunigas.
„Bažnyčioje yra hierarchinė struktūra, kuri gali, deja, padėti kunigui išvengti tokio jo elgesio paviešinimo. […] Bažnyčioje, viena vertus, yra komunikacijos problema, o antra vertus, nėra aišku, kokių procesų yra imamasi, kad būtų užkertamas (kelias – LRT.lt) tokiems atvejams ateityje, kokie yra diegiami mechanizmai tokių atvejų prevencijai. Dėl to bažnyčia dažnai ir sulaukia kritikos strėlių. Klausantis tiek vyskupų konferencijos atstovo, tiek vyskupų konferencijos teisininko, nėra aišku, kokių vis dėlto priemonių imasi Bažnyčia, kad tokie atvejai nepasikartotų“, – netiesiogiai bažnyčios atstovų klausia VDU profesorė M. Ališauskienė.
Kunigas K. Smilgevičius, atsakydamas profesorei, sako, kad tam tikros prevencijos gairės Vatikano yra surašytos dar 2014 metais. „Tai yra prevencijos gairės dėl katalikų bažnyčioje dirbančių dvasininkų, vienuolių, savanorių, – sako kunigas. – Ten surašyta, kokių žingsnių yra imamasi ir kas yra daroma, kad tokie dalykai tikrai nepasikartotų. […]“
VDU Teisės ir Katalikų teologijos fakultetų dėstytojas V. Malinauskas tikina apie tokias jautrias temas kalbantis jau su studentais. Pasak jo, Bažnyčia yra viena tų institucijų, kuri labiausiai kovoja su šia problema, tačiau, kartu, ir labiausiai susilaukia žiniasklaidos dėmesio.
„[…] Tiesą sakant, nežinau kitos institucijos, kuri pastaruosius dešimt metų šitai problemai būtų skyrusi tiek dėmesio. Taip, aišku, bažnyčios susilaukia daugiausiai žiniasklaidos dėmesio. Tai yra suprantama, nes kiekvienas toks atvejis, net ir vienintelis atvejis, yra per daug – jisai sužeidžia, galbūt, net visam gyvenimui auką, bet jis taip pat sužeidžia ir pačią bendruomenę. Kiekvienam tikinčiajam skaudu yra dėl tokių dalykų. Siekiant to išvengti ir apsisaugoti, Bažnyčia pastaruoju metu nuolat daug investavo į aiškinamą ir prevencinį darbą“, – sako VDU Teisės ir Katalikų teologijos fakultetų dėstytojas V. Malinauskas.
LRT RADIJO klausytojas vyskupų konferencijos atstovo teiravosi, kiek šiuo metu Lietuvos bažnyčioje vyksta tyrimų dėl galimai padarytų dvasininkų nusikaltimų seksualinėje srityje. Pasak K. Smilgevičiaus, tokius tyrimus daro atskiros vyskupijos ir konkretus jų kiekis nėra žinomas, tačiau sutiko atskleisti, kiek yra pripažintų nusikaltimų nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo būtent pedofilijos srityje.
„Septyni, – trumpai ir kiek patylėjęs atsako Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius kunigas K. Smilgevičius. – Dar yra vienas (pripažintas dvasininko atliktas nusikaltimas – LRT.lt), kur tikrai žinau, kad ten buvo… Įtariu, kad jis (tyrimas – LRT.lt) yra nebaigtas. […]“
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2022-09-17, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1769316/pedofilijos-skandalai-lietuvos-baznycioje-pasigenda-realiu-bausmiu-ir-dvasininku-atjautos-aukoms