Trečdalis fiktyviai už trečiųjų šalių piliečių ištekėjusių lietuvaičių dingsta. O tos, kurioms pavyksta grįžti į gimtinę, niekaip negali nutraukti vedybų saitų ir gyvena, patirdamos įtampą, nes nežino, kokių staigmenų dar laukti.Auką rado ligoninėje
Trečią dešimtį įpusėjusi Kotryna (vardas pakeistas – red past.) taip pat buvo patekusi į asmenų, organizuojančių fiktyvias santuokas su užsieniečiais, aukų sąrašą. Tuo metu ši kaunietė skendo gilioje duobėje – negalėjo rasti darbo, paliko vyras, čia pat buvo rugsėjis – reikėjo suruošti į pirmąją klasę dukrą. Iš nevilties Kotryna net bandė žudytis. Ligoninėje jai pagalbos ranką pasiūlė dešimt metų vyresnė palatos kaimynė. “Turiu pažįstamų, kurie tau padės išvažiuoti į užsienį, ten per kelias savaites – tiek truks dokumentų tvarkymas – turėsi ištekėti, gausi už tai pinigų ir grįši namo. Lietuvoje apie tai net niekas nesužinos”, – gundė ji. Kotryna, nematydama kitos išeities, sutiko.
Vos ištrūko
Palatos kaimynė savo grobio nenorėjo paleisti. Išėjusi iš ligoninės Kotryna atsidūrė savo naujosios pažįstamos namuose. Veltui prašė šios leisti atsisveikinti su dukra ir kažką paaiškinti ją prižiūrintiems neįgaliems tėvams. Buvusi palatos kaimynė nenorėjo nieko girdėti. “Lėktuvo bilietai jau nupirkti, viskas sutarta – apsigalvoti tu jau negali”, – nukirto ji, išgirdusi Kotrynos balse abejones. Laimė, šiai pavyko slapčia parašyti SMS savo pusseserei. Ši perskaičiusi, kad Kotryna savo noru tapo kaline ir ją rengiamasi išsiųsti į Angliją, pranešė apie tai policijai. Pareigūnai suspėjo laiku – Kotryna buvo išlaisvinta. Buvusiai jos palatos kaimynei dar kilo problemų ir dėl prekybos narkotikais. Jų pareigūnai aptiko, kai įsiveržė į šios kaunietės namus.
Mastai nežinomi
Lietuvos Caritas projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” Kauno skyrius pastaraisiais metais teikė pagalbą apie dešimčiai moterų, tapusių fiktyvių santuokų su užsieniečiais organizatorių aukomis.Pasak šio skyriaus socialinės darbuotojos Jolitos Juškevičienės, tai tėra ledkalnio viršūnė. “Vaikų dienos centre organizavome paskaitą socialinės rizikos šeimų atžaloms. Tikslas buvo jas perspėti apie fiktyvių santuokų spąstus. Po paskaitos kas antra mergaitė pareiškė: ir aš, kai sulauksiu aštuoniolikos, važiuosiu į užsienį, – šokiruojančia patirtimi dalijosi pašnekovė. – Esą vyresnės draugės, kurios ten išvyko, joms pasakojo, kad taip galima uždirbti 5 tūkst. svarų sterlingų. Tačiau čia pat paaiškėjo, kad, koks šių draugių likimas, jos nežino.” Pasak projekto vadovės Kristinos Mišinienės, iš dešimties merginų, patekusių į fiktyvių santuokų spąstus, dingsta trys keturios. Tokia skaudi pastarųjų 4–5 metų, fiksuojant šį pavojingą socialinį reiškinį, patirtis.
Perprato ne iš karto
“Fiktyvios santuokos pradėtos registruoti ne iš karto po įstojimo į ES – o apie 2009-uosius”, – pasakojo K.Mišinienė. Jos teigimu, ne iš karto pavyko išgliaudyti iš provincijos socialinių darbuotojų gaunamą informaciją apie į užsienį keistomis aplinkybėmis išvykstančias ir ne visada grįžtančias moteris. Susisteminus šią informaciją, paaiškėjo, kad visos jos, nepriklausomai nuo amžiaus ir išvaizdos, buvo susiradusios internete kažkokį mįslingą draugą. Visais atvejais tai buvo trečiųjų šalių piliečiai. Galiausiai pastebėti ir tarpininkai. Atkreiptas dėmesys, kad šie aukų Lietuvoje ieško tarp mažiausiai išprususių ir labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių – turinčių finansinių ar psichologinių problemų. “Dar ir šiandien trečdalis vadinamųjų pigių skrydžių į Angliją kontingento – jauni žmonės, gniaužiantys rankoje vos vieną ryšulėlį. Juos, išlipusius iš lėktuvo, kažkas turi pasitikti ir esą padėti įsikurti”, – atkreipė dėmesį K.Mišinienė. Ir tai – geriausias įrodymas, kad prekyba žmonėmis klesti. Tik apie skirtingas jos formas iliustruojančius pavyzdžius Lietuvos Caritas sužino iš skirtingų institucijų. Apie prostitucijos ir išnaudojimo priverstiniam darbui aukas – iš policijos. Apie patekusiąsias į fiktyvių santuokų tinklus – iš socialinių darbuotojų.
Tikrasis veidas
Pasak K.Mišinienės, tikrąjį žadėtos pasakos veidą į fiktyvios santuokos spąstus įviliota auka pamato greitai. Pirmuoju šaltu dušu tampa visai kito pasaulio subkultūra, kuriai priklauso tavo fiktyvus vyras. “Trečiųjų šalių piliečiai labai paniekinamai žiūri į savo fiktyvias žmonas. Šios verčiamos prievarta teikti seksualines paslaugas. Ir ne tik sutuoktiniui, bet ir visam būriui jo giminaičių, – dalijosi šiurpiomis projekto dalyvių istorijomis pašnekovė. – Jau nekalbant apie tai, kad kai kurias iš jų sugebama ištekinti ne vieną kartą – dažniausiai už kitų savo giminaičių, kuriems taip pat reikia įsitvirtinti Jungtinėje Karalystėje, o santuoka su ES piliete padeda išspręsti šią problemą bent penkeriems metams. Naudojamasi tuo, kad Jungtinėje Karalystėje nėra bendro skirtingų regionų santuokų registro.” Be to, iš aukos stengiamasi išspausti viską, kas tik įmanoma: jos vardu imamos paskolos, jeigu fiktyvi žmona turi vaikų – ir pašalpos. Galiausiai ji gali būti parduota prostitucijos tinklui, nes tai – patogiausias būdas atsikratyti jos, kaip nepatogios liudytojos.
Grįžo po dešimties metų
“Manome, kad dingusios fiktyvios nuotakos yra išvežtos į trečiojo pasaulio šalis, – teigė K.Mišinienė. – Ir dauguma jų atsidūrė prostitucijos tinkluose, iš kurių negali ištrūkti, nes yra palaužtos psichologiškai.” Pasak pašnekovės, viena pakeliui į mokyklą Lietuvos didmiestyje pagrobta nepilnametė atsirado tik po dešimties metų. Ji buvo apgaule gatvėje įviliota į automobilį ir parduota į Izraelio viešnamį. Ten buvo seksualiai išnaudojama apie šešerius metus, kol pagaliau vienas klientas jai padėjo iš ten ištrūkti. Ši mergina grįžo į Lietuvą tik po kelerių metų, kai psichologiškai atsigavo ir įgijo kitą statusą visuomenėje. Į tėvynę ją parvedė ne tik ilgesys, bet ir artimųjų problemos.
Pavyzdinė operacija
Ne per seniausiai pačiai K.Mišinienei teko dalyvauti vienos lietuvaitės, patekusios į seksualinę vergiją Didžiojoje Britanijoje, išlaisvinimo operacijoje. Atsidūrusi keblioje situacijoje, ši iš mažo miestelio kilusi mergina staiga prisiminė, kad yra įsivedusi rajono socialinės darbuotojos, su kuria buvo tekę bendrauti, mobilųjį telefoną. Paskambinusi jai, nelaimėlė negalėjo pasakyti, kur yra įkalinta, bet užsiminė, kad mato pro langą kinų restorano iškabą. Iškabos turinį socialinė darbuotoja perpasakojo K.Mišinienei. Pastaroji susisiekė su Anglijos policija, kuri sugebėjo nustatyti, kuriame Šiaurės Londono bute nelaimėlė kalinama, ir operatyviai ją išlaisvino. Viskas užtruko apie pusantros valandos. “Mes visada akcentuojame, kad niekada nereikia nuleisti rankų”, – aiškino K.Mišinienė.
Trys lyderės
Dažniausiai lietuvaitės fiktyviai išteka už Pakistano ir Indijos piliečių. Sudaromos fiktyvios santuokos ir su Nigerijos – vienintelės Afrikos valstybės – atstovais. Pasidalijus šiais pastebėjimais su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento darbuotojais, jie iš karto rado sąsajų tarp minėtų trijų valstybių. Pirmiausia visos jos – buvusios Jungtinės Karalystės kolonijos. Be to, vienos iš didžiausių pasaulio valstybių pagal gyventojų skaičių. Indijoje jų – daugiau kaip milijardas. Pakistane – apie 165 mln. Pastaroji yra ir viena skurdžiausių šalių. Nigerija – gausiausiai gyvenama Afrikos valstybė. Joje – apie 150 mln. gyventojų. Be to, visose šiose valstybėse anglų kalba tebevartojama oficialioms reikmėms. Galbūt tai ir yra atsakymas, kodėl lietuvaitės verbuojamos sudaryti fiktyvias santuokas būtent Jungtinėje Karalystėje, dažniausiai – su šių valstybių piliečiais.
Pasiūla atitinka paklausą
Kauno policijos Migracijos skyrius yra išaiškinęs fiktyvių santuokų, įregistruotų ir Kauno civilinės metrikacijos skyriuje. K.Mišinienei ir jos kolegėms su Kaune “iškeptomis” fiktyviomis žmonomis susidurti neteko. “Mūsų provincijoje – daug bemokslių skurstančių žmonių ir šia situacija nesudėtinga pasinaudoti. Trečiojo pasaulio šalis krečia įvairūs neramumai ir taip pat smaugia skurdas, dėl to jų piliečiai veržiasi į Europą, o Anglija – jiems patraukli tarpinė stotelė. Žodžiu, ir pasiūla nemaža, ir paklausa didelė – tuo ir naudojasi nusikalstamo pasaulio atstovai”, – reziumavo K.Mišinienė. Interneto pažinčių svetainėse fiktyvių santuokų paslaugas siūlo ir Lietuvos vyrai. Lietuvos Caritas darbuotojos apie galimai tokiomis apylinkėmis nukentėjusius lietuvius informacijos neturi. “Manau, kad tai susiję su Pakistano ir Indijos tradicijomis, kuriose vyrauja vyrų kultas. Jie savo tautietėms tikrai neleis tapti fiktyviomis nuotakomis ir neduos nei tam pinigų, nei leis šiuo tikslu kur nors važiuoti”, – dalijosi įžvalgomis J.Juškevičienė.
Koją kiša kalbos barjeras
Ne viena fiktyviai į Angliją nutekėjusi lietuvaitė atsidūrė teisiamųjų suole. “Nors Palermo protokolas, kuriame teigiama, kad asmens sutikimas nėra svarbus, jeigu yra prekybos žmonėmis požymių, pasirašytas 2002 m., dar reikia sugebėti įrodyti, kad tu esi auka”, – linkusi akcentuoti K.Mišinienė. Pašnekovės duomenimis, nė vienai į fiktyvios santuokos spąstus pateikusiai lietuvaitei nepavyko to įrodyti, nes Anglijos policijoje joms buvo pasiūlytos tik rusų kalbos vertėjo paslaugos. O mūsų jaunimas jau šios kalbos nebemoka. Yra lietuvaičių, nuteistų Jungtinėje Karalystėje už mėginimą sudaryti fiktyvią santuoką su trečiųjų šalių piliečiais, realia laisvės atėmimo bausme. Skirtų bausmių vidurkis – vieni metai nelaisvės. Atlikusios bausmę, jos bus deportuotos iš šalies be teisės čia sugrįžti dešimt metų.
Ledai pajudėjo ir Lietuvoje
Mūsų šalyje kol kas pradėtas tik vienas ikiteisminis tyrimas, susijęs su fiktyviomis santuokomis. Demaskuoti tuo besivertusį tarptautinį tinklą bando Tauragės policija. Šis ikiteisminis tyrimas, kurį organizuoja Klaipėdos apygardos prokuratūra, buvo pradėtas pavasarį, Lietuvos Caritas Tauragės skyriaus socialinei darbuotojai Karinai Remeikytei pavykus užčiuopti vieną šio tinklo kraštą. Išsiaiškinta, kad šios tarptautinės grupuotės aukomis galėjo tapti apie 20 Tauragės apskrities gyventojų. Jų amžius – nuo 18 iki 30 metų. Kai kurios iš jų yra dingusios. Jau nustatyta keletas įtariamųjų. “Kai kurios nukentėjusiosios pasakoja, kad joms žadėta: sumokėsime, ką buvome sutarę, jeigu rasi kitą merginą. Ir kai kurios bando ieškoti naujų aukų tarp savo draugių ar pažįstamų, bet ir, įvykdžius šį pageidavimą, ne visada su jomis atsiskaitoma. Kartais pasakoma: bet tau čia buvo smagu – tu dar likai mums skolinga!” – atpasakojo kai kurių projekto dalyvių žodžius K.Mišinienė.
Kol kas išeities nerandama
Dar viena problema, su kuria susiduria iš fiktyvios santuokos spąstų ištrūkusi ir Jungtinėje Karalystėje teismo išvengusi mergina – kaip anuliuoti šią santuoką. “Kol kas nepavyko išspręsti nė vieno tokio rebuso, nors bandome tai padaryti jau keletą metų”, – prisipažino K.Mišinienė. Rasti išeitį būtina, nes paskui dažną fiktyvią žmoną velkasi jos sutuoktinio paimtų paskolų šleifas. Aišku tik viena, kad tai galima padaryti tik per teismą ir tik įrodžius, kad buvai apgauta.K.Mišinienės vadovaujamas Lietuvos Caritas projektas šiuo metu dirba ranka rankon su kolegomis iš Didžiosios Britanijos ir Italijos, teikiančiais tokias pačias paslaugas prekybos žmonėmis aukoms. Šį projektą, kuris truks dvejus metus, inicijavo viena Londono savivaldybė – pati mažiausia, bet aptarnaujanti prabangiausią Didžiosios Britanijos sostinės dalį. Būtent joje nusikalstamo pasaulio atstovai nuomoja butus, kuriuose apgyvendina į šią šalį atsiviliotas aukas. Tai dar vienas įrodymas, kokius pinigus iš prekybos žmonėmis gauna šio nusikalstamo verslo organizatoriai.
Nauji projektai
Netrukus K.Mišinienės vadovaujamas projektas pradės dirbti kartu su kolegomis iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Airijos ir Slovakijos. Šį pirmąjį Europoje projektą, skirtą tik fiktyvių santuokų prevencijai, inicijavo Latvijos vidaus reikalų ministerija.Latvijoje ši problema opesnė už išnaudojimą priverstiniam darbui ar pardavimą užsienio prostitucijos tinklams. Pačioje Latvijoje prostitucija legalizuota prieš šešiolika metų. Anot K.Mišinienės, atsiranda vis naujų prekybos žmonėmis formų. Naujausia – fiktyvių pašalpų gavimas. Pagal stebimus jau kelis tokius atvejus, vaikų turinčios lietuvaitės paima Anglijoje savo vardu pašalpas ir atiduoda jas trečiųjų šalių piliečiams. Yra pagrindo įtarti, kad taip pat už pažadėtą atlygį, bet ir šio susitarimo gali būti nesilaikoma.
“Manau, kad tai – labai pavojingas kelias, nes kai kurios lietuvaitės trumpam grįžta į Lietuvą, palikusios Anglijoje savo vaikus. Tai būtina, žinant, kad galimi Anglijos specialių tarnybų reidai, kurių tikslas – išsiaiškinti, ar vaikai, kuriais prisidengiant, gaunamos pašalpos, tebegyvena nurodytu adresu. O kai tokia situacija, manipuliuoti jų motina šio nusikalstamo verslo atstovams nesudėtinga.”
Kaune aktyviausi britai ir slavės
2012 m. Kauno civilinės metrikacijos skyriuje (CMS) įregistruotos 75 Lietuvos piliečių santuokos su užsieniečiais. 2013 m. – 84. Beveik neabejojama, kad šiemet jų bus dar daugiau – per devynis šių metų mėnesius įregistruotos jau 83 tokios santuokos. Pasak skyriaus vedėjos Agnės Augonės, dažniau su užsieniečiais santuokas registruoja merginos – 25–30 metų. Pernai populiariausios užsienio valstybės, su kurių piliečiais lietuviai Kaune įregistravo santuokas, buvo šios: Rusija (11), Jungtinė Karalystė (9), Ukraina (6), Baltarusija (4), Rumunija (3). Šio sąrašo išimtis – Jungtinė Karalystė: net devyni jos piliečiai 2013 m. vedė lietuvaites. Kitais atvejais dažniau mūsų piliečiai veda Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos atstoves. Šiemet populiariausių užsienio valstybių, kurių piliečiai mynė Kauno CMS slenkstį, sąrašas truputį pasikeitė: Rusija (7), Italija (6), Jungtinė Karalystė (5), Ukraina (4) ir Baltarusija, Latvija bei Lenkija (po 3). Vėl net keturi Jungtinės Karalystės piliečiai vedė lietuvaites. Vis dėlto šiemet juos savo aktyvumu pralenkė Italijos pilietybę turintys vyrai. Santuokas su jais jau įregistravo penkios lietuvaitės. Gana aktyvūs buvo ir į minėtą sąrašą dar nepatenkantys Danijos vyrai, šiemet vedę jau dvi Lietuvos pilietes. Tiek pat šiemet įregistruota ir lietuvaičių santuokų su Prancūzijos piliečiais. Tiek pat jų buvo ir pernai. Teka mūsų merginos ir už egzotiškų šalių atstovų. Pastaraisiais metais užregistruotos net dvi jų santuokos su Nigerijos piliečiais. Po vieną – su Irano, Indijos, Saudo Arabijos, Honkongo ir Bangladešo atstovais. Viena Bangladešo pilietė ištekėjo ir už lietuvio. Šiemet užregistruota ir viena lietuvio santuoka su Tailando piliete.
Greta Čižinauskaitė
Publikuota 2014 m. spalio 16 d. http://www.kauno.diena.lt