Net specialistai, padedantys nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, prekybos žmonėmis ir kitokio išnaudojimo, per savo darbo praktiką susidūrę su baisiomis istorijomis, sunkiai tvardėsi Panevėžio apygardos teismo posėdžiuose klausydami, ką už seksualinį prievartavimą teisiamas tėvas metų metus išdarinėjo su savo nepilnamete dukra.
Aukštaitijoje vienoje šeimoje nutikusi kraupi ir sveiku protu nesuvokiama istorija galbūt taip ir būtų likusi mergaitę visam gyvenimui prislėgusia paslaptimi, o nusikaltėlis tėvas niekada nesulaukęs bausmės, jei ne lemtingas atsitiktinumas. Kartą nukentėjusiosios sesuo, likusi viena atskirai gyvenančio tėvo namuose, naršydama jo planšetiniame kompiuteryje aptiko du vaizdo įrašus. Juos peržiūrėjus, mergaitei žemė išslydo iš po kojų – juose pamatė, kaip sesutę prievartauja tėtis. Šiuos įrašus mergaitė parsisiuntė į savo telefoną, manydama, kad mama gali nepatikėti žodžiais. Nukentėjusioji, sužinojusi, kad kraupi paslaptis žinoma jau ne tik jai ir prievartautojui tėvui, maldavo nieko nepasakoti mamai, visgi sesuo šios istorijos nenutylėjo. Motina, vaizdo įraše išvydusi, kaip buvęs jos sutuoktinis čiupinėja ir glosto dukrą, liko šokiruota. Kai apimta pykčio paskambino savo iškrypusią aistrą tenkinusiam vyrui, šis paprašė nieko nedaryti, mainais už tylą pažadėdamas dingti iš jos gyvenimo ir niekada daugiau nepasirodyti. Apie nusikaltimą motina pranešė policijai.
Iškrypimo nepastebėjo
Vėliau teisme moteris pasakojo tik iš tyrimo medžiagos sužinojusi, kad ši dukters tragedija tęsėsi ne metus ir ne dvejus. Ji pati teigė nei dar kartu gyvendama su sutuoktiniu, nei po skyrybų nepastebėjusi jo kažkokio kitokio dėmesio dukroms. Tačiau moteris prisiminė, kad gyvenant santuokoje vyras buvo linkęs filmuoti ir jųdviejų seksualinius santykius, tik pačiai tai nepatikdavę. Moteris aiškino net nepagalvojusi, kad toks polinkis ir pornografinių filmų žiūrėjimas gali būti iškrypimas. Teisme ji pasakojo, kad santuokinis gyvenimas nebuvo nei ramus, nei saugus. Sutuoktinis ją mušdavo, yra baustas už fizinį smurtą prieš žmoną, o psichologinis smurtas buvo tapęs šios šeimos kasdienybe. Kai tokio gyvenimo nebeapsikentusi moteris ryžosi skyryboms, įsižeidęs sutuoktinis ėmėsi nuolat grasinti padegti, susprogdinti, išdaužyti namus. Ir išties kartą įrodė, kad jo žodžiai nėra tušti gąsdinimai – išdaužė buto langus. Tačiau ir po skyrybų vyras užsukdavo į buvusios šeimos namus. Pasak moters, kita jųdviejų dukra buvo prisirišusi prie tėvo. Vėliau moteris buvusiam sutuoktiniui netgi patikėjo suremontuoti vonią, dukters kambario baldus. Kai vykdavo remontai, pati ne visada būdavo namuose. O už namų sienų vykdavo baisūs dalykai. Ir jie prasidėjo dar gerokai iki tėvų skyrybų.
Prievartavo ir filmavo
Tėvo prievartą patyrusi mergaitė teisme pasakojo pirmą kartą tėvo auka tapusi dar prieš 12-ąjį gimtadienį. Pradžioje dukrą vyras liesdavo ir bučiuodavo, vėliau jo veiksmai darėsi vis įžūlesni, drabužių ant dukters kūno neliko, o galų gale šlykščius savo veiksmus su mergaite ėmėsi dar ir filmuoti. Vaizdo įrašai iškrypėliui tapo šantažo įrankiu. Mergaitei maldaujant liautis, palikti ją ramybėje, tėvas pagrasindavo įrašus paviešinti socialiniame tinkle. Kankinama mergaitė siaubingai bijojo, kad tėvas tą išties padarys ir jos nuogos, prievartaujamos vaizdai pasklis internete. Nukentėjusioji teismui pasakojo, kad tėtis „tuos veiksmus“ pradžioje atlikdavo kas mėnesį ar du, vėliau jie dažnėjo. Tėvo kankinimų sulaukdavo jau kas dvi savaites ar net kas savaitę, kai mamos nebūdavo namuose, o sesuo dar miegodavo arba jos nebūdavo. Tėvo seksualinę prievartą mergaitė kentė viena, įtikėjusi, kad tai, ką daro jai gyvybę davęs vyras, yra normalu. Mat šis kartodavo, kad šitaip elgiasi visi tėvai. Tik praėjus porai metų dukra pradėjo suprasti, kad tai nėra normalu. Visgi pasisakyti mamai gėdijosi, o tėvo nesveikai aistrai pasiduodavo iš didelės baimės, kad skandalingus įrašus paviešins internete, ją pačią sumuš. Mat jau ne kartą buvo mačiusi, kaip tėvas trankė mamą.
Buvo pasiryžusi tylėti
Tik tuomet, kai tėvai išsiskyrė ir jos kankintojas nebegyveno su šeima, mergaitei atėjo atokvėpis. Tačiau jis truko vos porą metų, kol tėvas vėl ėmėsi lankytis jų namuose, esą remontuoti vonios. Seksualiai išnaudoti dukters jis nesiliaudavo net kai ši, jau tapusi paaugle, bandydavo aktyviai priešintis. Tėvo prievartauta mergaitė teisme prisipažino, jog jei sesuo nebūtų atsitiktinai radusi vaizdo įrašų, pati, ko gero, niekada niekam apie tai nebūtų prasitarusi – slėgė didelė gėda ir baimė, kad niekas neapkaltintų dėl to, kas gyvenime įvyko. Ji tik laukė, kad baigtų mokyklą ir greičiau išvažiuotų kuo toliau nuo namų.
Tėvo argumentai sukrečia
Teismas konstatavo, kad patirta tėvo seksualinė prievarta neabejotinai buvo vienas skaudžiausių jos gyvenimo įvykių, po kurio sekė baimė, gėda, kaltė, bejėgiškumas, nepasitikėjimas savimi, nerimas ir nemiga, nepasitikėjimas kitos lyties asmenimis. Visi šie išgyvenimai padarė žalą ir mergaitės psichinei sveikatai, jai teko gydytis. Tėvo argumentus, kad dukra sutikdavusi būti filmuojama, kad jos neprievartavęs, kad „tėviškai“ tikrinęs, ar jo vaikas tebeturi mergystės plėvę, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Ne vienerius metus dukrą prievartavusiam ir visa tai filmavusiam tėvui teismas skyrė kalėti septynerius metus ir dešimt mėnesių. Baisią patirtį išgyvenusiai mergaitei jis turės atlyginti daugiau nei 10 tūkst. eurų įvertintą moralinę žalą. Į kalėjimą pasiųstam tėvui tai nebe pirmas teistumas. Prieš tai jis jau buvo teistas du kartus už kitus nusikaltimus, teismo įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo.
Paaiškinimo nėra
Tėvo išnaudotai mergaitei gelbėjusio Kovos su prekybos žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro direktorė Kristina Mišinienė prisipažįsta apie šią istoriją iki šiol negalinti ramiai kalbėti. Anot jos, labai retai nukentėję nuo seksualinio išnaudojimo asmenys, tuo labiau vaikai, pagalbos kreipiasi patys. Kaip ir šiuo atveju, dažniausiai apie juos KOPŽI praneša pareigūnai. „Tada organizuojame teisinę, psichologinę pagalbą, stengiamės viso tyrimo, teismų metu palaikyti liudijantį suaugusįjį ar vaiką“, – pasakojo K. Mišinienė. Nors per savo darbo praktiką ji susidūrusi su daugybe baisių prekybos žmonėmis ar jų išnaudojimo atvejų, šis, pasak K. Mišinienės, išskirtinis. „Visada seksualinė prievarta šeimos viduje yra kažkas sunkiai suvokiamo, iškreipto, kai visos žmogiškos ribos yra peržengtos. Ši byla vertė mus vėl susimąstyti, kas gi yra šeima, jeigu joje metų metais tėvas gali prievartauti savo dukrelę, sukti apie tai pornografinius filmukus, net teismo salėje bandyti aiškinti savo aukai, kad viskas vyko bendru sutarimu? Jokios medicininės diagnozės, socialiniai verdiktai negali paaiškinti tokio elgesio“, – sako KOPŽI vadovė. Anot jos, šį atvejį tarsi išskiriantis iš panašių yra faktas, kad nors mergaitė metų metus buvo prievartaujama, slėpė nuo namiškių, kas su ja daroma – nusikaltimas paaiškėjo visiškai atsitiktinai. „Bet net ir tuo atveju iškrypėlio auka labiausiai jaudinosi, ką pasakys mama, kaip ji nusimins… Taip pat aiškiai suprantame, jog regione bėda su lytiniu švietimu, tiksliau, jo visiškai nėra – jei vaikas tiki, kad jo prievartavimas yra „norma“, kad visose šeimose taip vyksta“, – konstatuoja K. Mišinienė. Jos teigimu, galima pasidžiaugti nukentėjusios mergaitės stiprybe, jos sutikimu bendradarbiauti su teisėsauga – dalyvavimas tokiuose tyrimuose, teismuose yra didelis išbandymas net ir subrendusiam žmogui.
Paplitę mitai – iššūkis teisėsaugai
Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Vaidos Baranauskienės, besispecializuojančios seksualinės prievartos prieš vaikus bylose, teigimu, tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus susiduriama su iššūkiais, kurie susiję su visuomenėje paplitusiais mitais. Tarp tokių – kad seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus yra labai reti, kad juos vykdo nepažįstami asmenys, kad seksualinius nusikaltimus daro tik vyrai, o aukos būna tik mergaitės, kad seksualiniai nusikaltėliai yra pedofilai, kurie kėsinasi į visus vaikus artimoje aplinkoje, kad aukos visada pasisako apie patirtą seksualinį smurtą, o ant nukentėjusiųjų kūnų visada yra likę fizinių nusikaltimo požymių, kad dauguma kaltinimų dėl seksualinių nusikaltimų, kurie pareiškiami per skyrybų procesus, yra netikri. Dar vienas iš tokių mitų – kad seksualiniai nusikaltimai vykdomi neišsilavinusiose, vargingai gyvenančiose šeimose. Pasak prokurorės, iš tiesų yra visiškai priešingai.
Nesupranta prievartos
V. Baranauskienės teigimu, vaikai dažniausiai nukenčia ne nuo atsitiktinių seksualinių nusikaltėlių, bet nuo artimoje aplinkoje gyvenančių žmonių – tėvų, patėvių, brolių, senelių ir pan. Tokiais atvejais prievartautojai turi daugiau galimybių auką išnaudoti, jiems nereikia naudotis ryšio priemonėmis užmegzti kontaktui ar tartis dėl susitikimų, o netgi kitų asmenų užklupti dviprasmiškose situacijose sugalvoja įvairių pasiteisinimų. „Nukentėję vaikai dažnai niekam nedrįsta papasakoti apie nederamą suaugusiųjų elgesį. Kai kurie, ypač patyrę seksualinį išnaudojimą nuo mažametystės, net nesupranta, kad prieš juos daromas nusikaltimas. Pavyzdžiui, mažametė nuolat buvo prievartaujama pusbrolio, tačiau tai, kad prieš ją daromas nusikaltimas, suprato tik tuomet, kai mokykloje jai prasidėjo lytinio švietimo pamokos“, – pasakojo V. Baranauskienė. Prokurorės nuomone, reikia nepamiršti ir to, kad suaugę šeimos nariai mažamečiams paprastai būna autoritetas, todėl jei seksualiai smurtaujantis tėvas ar patėvis sako, kad „visi tėvai taip daro su savo vaikais“, neretai auka tuo patiki, susitaiko ir niekam nepraneša apie netinkamą elgesį.
„Niekas tavim nepatikės“
Dėl mažametystės aukomis lengva manipuliuoti: seksualiniai nusikaltėliai įvairiais būdais įtikina vaikus tylėti – prigrasina, papirkinėja pinigais ar dovanėlėmis, įtikina, koks mažylis svarbus, nes abu turi paslaptį, kurios niekam nevalia atskleisti. Deja, bet seksualinių išnaudotojų neretai aukai išsakomas argumentas – niekas tavimi nepatikės – ne iš piršto laužtas. Pasak prokurorės, neretai apie prievartą prabilęs vaikas kitų artimųjų būna išvadinamas melagiu, patiria spaudimą „nepasakoti pasakų“. Netgi kai kurios motinos, sužinojusios apie nederamą savo vyrų ar sugyventinių elgesį, nepatiki vaikais ir lieka toliau gyventi su prievartautoju. Apie seksualinius nusikaltimus gana dažnai aukos prabyla ar į teisėsaugą kreipiasi tik po kelerių metų ar sulaukusios pilnametystės, jos neretai neturi įrodymų savo žodžiams pagrįsti. Tai irgi apsunkina galimybę įrodyti, kad toks nusikaltimas buvo įvykdytas, o kaltininkas sulauktų teisinio atpildo.
Pavyzdys – Skandinavijos šalys
Tiriant tokius nusikaltimus intensyviai dirba tyrimą atliekantys policijos tyrėjai, jiems vadovaujantys prokurorai, labai svarbios specialistų atliktų psichiatrinių-psichologinių ekspertizių išvados. Pasak V. Baranauskienės, vaikus reikėtų kuo anksčiau supažindinti, koks elgesys su jais yra nederamas – ir ne tik dėl seksualinio smurto. „Jau darželinukai turėtų būti mokomi, kad nėra normalu kaip auklėjimo priemonę taikyti fizines bausmes, taip pat išmokti atpažinti nederamą seksualinį elgesį ir kaip tokiu atveju elgtis“, – sakė prokurorė, kaip pavyzdį minėdama Skandinavijos šalis, kuriose tokia švietėjiška veikla vykdoma jau vaikų darželiuose.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2022-09-17, https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/monstra-teva-demaskavo-irasai-kompiuteryje-2/