Siekdami lengviau pasinaudoti aukomis, prievartautojai pasitelkia narkotines medžiagas, kurių įlašina į gėrimus. Paprastai žmonės nukenčia naktiniuose klubuose ar vakarėliuose, taip pat – pirmojo pasimatymo metu. Kaip pasakoja ekspertės, apsvaigintos prievartavimų aukos būna sutrikusios, kankinasi, nes negali prisiminti detalių, net pačių įvykių, nors patirtos prievartos siaubas lieka.
Kaip aiškina asociacijos „Lygiai“ vadovė Reda Jureliavičiūtė, išprievartavimo narkotikai yra medžiagos, kurios paveikia asmenį ir jis tampa neveiksnus, pažeidžiamas, jį lengva seksualiai išnaudoti arba išprievartauti.
Anot ekspertės, narkotikai gali būti įvairūs – tai gali būti alkoholis, tačiau kai kurios narkotinės medžiagos skirtos tam, kad žmogus prarastų sąmonę, taptų mieguistas.
„Gali būti sunku kalbėti, atsiranda nerišlumas, nebekontroliuojami raumenų judesiai, gali pykinti, sunku kvėpuoti“, – vardija asociacijos „Lygiai“ vadovė.
Jos teigimu, narkotinės medžiagos neretai vartojamos kartu su alkoholiu, todėl tai gali būti sunkiau pastebėti: „Gali būti sunku pastebėti, todėl svarbu turėti aplinką, kuri padėtų, tai pastebėtų.“
Svaigina vakarėliuose, pirmųjų pasimatymų metu
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė pasakoja, kad centras ne kartą teikė pagalbą, kai aukos buvo apsvaigintos vadinamuoju prievartavimo narkotiku gama-butirolaktonu.
„Tokios medžiagos ištyrimas laboratorijoje, kaip supratome, yra sudėtingas, jos reikia specialiai ieškoti, paprasti testai jos nerodo. Visos nukentėjusios moterys buvo apsvaigintos nepažįstamų arba ką tik sutiktų asmenų, veiksmas vyko naktiniuose klubuose, uždaruose vakarėliuose, draugų susitikimuose arba per pirmąjį pasimatymą“, – teigia K. Mišinienė.
Anot KOPŽI centro vadovės, sprendžiant pagal tai, kaip per apklausas elgėsi įtariamieji ir ką kalbėjo jų advokatai, būtų galima daryti išvadą, kad tai yra patyrę aukų medžiotojai, žinantys, kaip gintis, kokios yra įstatymų spragos ir, deja, beveik visada išsisukantys nuo atsakomybės.
„Specifinių prievartautojų portretas“ ir nusikaltimų planavimas
K. Mišinienės teigimu, prievartautojų taikiniais gali tapti visi asmenys, pakliuvę į nusikaltėlių akiratį: „Neatsargus elgesys naktiniuose klubuose, kitose švenčių, pasilinksminimo vietose, „akluose“ pasimatymuose gali palengvinti turintiems piktų kėslų prieigą prie nusižiūrėtų aukų.“
Tačiau KOPŽI centro vadovė išskiria „specifinių prievartautojų portretą“ – ekspertė pažymi, kad savo veiksmams jie kruopščiai ruošiasi, yra išstudijavę pastato išplanavimą, žino, kur yra kameros ir kur jos nepasiekia.
„Mes nustebtume sužinoję, kaip gerai jie yra apgalvoję visą veiksmų seką ir kaip tiksliai jie moka dozuoti pilamą nuodą. Jiems tai yra malonumo dalis – planuoti, įvykdyti ir išsisukti.
Turėjome atvejį, kai keliese planavo ir vykdė nusižiūrėtos moters prievartavimą – vienas kvietė šokti ir flirtavo, kitas pylė narkotiką į gėrimą, likusieji mašinoje šalia klubo moterį išrengė ir prievartavo… Deja, nepavyko įrodyti, jog šie veiksmai buvo prieš jos valią“, – apgailestauja K. Mišinienė.
Aplinkiniai aukai primeta kaltę
Kalbėdama apie pavojus, R. Jureliavičiūtė pažymi, kad mūsų visuomenėje vis dar kaltinamas seksualinį smurtą patyręs asmuo – komentuojama, kokius rūbus auka vilkėjo, kaip elgėsi.
„Natūralu, kad baruose, naktinio pasilinksminimo vietose žmogus yra pasipuošęs, gražiau atrodo, vartoja alkoholio. Tos aplinkybės standartiškai yra tarsi nepalankios aukai. Galbūt vaikinas ar mergina šoko kartu, bendravo ir po to kartu išėjo – sava valia ar nesava valia. Gali būti, kad ir išeina, bet mergina yra labiau apsvaigusi nei turėtų būti, galbūt poveikis tik prasidės“, – svarsto „Lygiai“ vadovė.
Ji priduria, kad tokios aplinkybės sunkina situaciją ir pranešti apie nusikaltimą yra sudėtingiau nei įprastai. Tokiais atvejais paprastai lydi ir didesnis gėdos jausmas, žmogus gali neatsiminti visų detalių, patirtos prievartos ar atsiminti tai fragmentuotai.
„Aplinkybės labai sunkinančios, gali būti jaučiamas gėdos jausmas, kai manai, kad galėjai kažkaip kitaip pasielgti. Žmonės netgi jaučia savigraužą, nes galbūt kartu buvai, kalbėjai, kartu išgėrei, šokai, o tada kažkas nutiko“, – sako R. Jureliavičiūtė.
K. Mišinienė taip pat sutinka, kad gėdos jausmas neretai lydi seksualinių nusikaltimų aukas, o dažnai dar pastiprinamas ir aplinkinių primestos kaltės.
„Mūsų aptariamais atvejais, kai nusikaltėlis nusižiūrėjo auką kokio pasilinksminimo metu, labai dažnai keliamas klausimas: „O kodėl tu ten ėjai?“ – pastebi pašnekovė.
Siaubas išlieka, bet įvykio gali neatsiminti
Kaip teigia K. Mišinienė, apsvaigintos prievartavimų aukos būna labai sutrikusios, kankinasi, nes negali prisiminti detalių, net pačių įvykių, juose dalyvavusių žmonių.
„Patirtos prievartos siaubas yra likęs, kažkokie pėdsakai ant drabužių, kūno yra, bet tu negali prisiminti paties veiksmo – tai tikrai smarkiai žlugdanti situacija. Šalia buvę draugai gali tau sakyti, kad su tokiu vyruku išėjote kartu iš klubo, tačiau tu to nepameni…
Tad ir kreiptis į teisėsaugą yra labai nedrąsu, aukai reikia daug palaikymo, kad ji išdrįstų apie tai prakalbėti. Iš kitos pusės, matome, kaip nesunku atgrasinti tokį žmogų nuo pranešimo, tą kartais ir daro nenorintys vargti teisėsaugininkai“, – kritikuoja K. Mišinienė.
Kaip teigia asociacijos „Lygiai“ vadovė R. Jureliavičiūtė, prievartą patyręs ar apsvaigintas žmogus nėra kaltas, o aukai perkelti atsakomybės negalima, tačiau kai kurie žmonės gali pasinaudoti kitais ir bandyti apsvaiginti, tad baruose ar kitose vietose svarbu saugoti savo gėrimus ir jų niekur nepalikti.
„Labai norėtųsi, kad žmogus žinotų, kad taip gali nutikti. Norėtųsi, kad žmogus turėtų informaciją, jog išprievartavimo narkotikai yra realus pavojus, kad taip gali nutikti. Jei jautiesi apsvaigęs, keistai, jauti, kad kažkas darosi, gal jauti padažnėjusį širdies ritmą, svarbu prašyti pagalbos, važiuoti namo, kad nepaliktų draugai vieno ar vienos“, – pabrėžia R. Jureliavičiūtė.
Sunku įrodyti kaltę
Pasak K. Mišinienės, vadinamasis sutikimo modelis leistų užtikrintai pažaboti narkotinių medžiagų „lašintojus“.
„Turiu prisipažinti, mane nuoširdžiai stebina ir liūdina bent jau teisėsaugininkų priešinimasis, patyčios iš siūlomo sutikimo modelio – kas jau kas, bet jie puikiai žino, kiek nukentėjusių, patyrusių bjauriausius pažeminimus moterų lieka nepasiekusios teisingumo, nes negali įrodyti buvusios prievartos“, – sako KOPŽI centro vadovė.
R. Jureliavičiūtė taip pat akcentuoja – bučiniai ar ėjimas kartu namo nereiškia sutikimo lytiniams santykiams: „Ne rūbai gali tave provokuoti ar prašyti kažką daryti. Negali taip būti – gali būti mano sąmoningas noras, nieko daugiau ir nieko mažiau. Tada labai aišku, kur ta riba.“
„Jei galima įrodyti, kad žmogus buvo nesąmoningas, nesąmoningos būsenos arba buvo labai stipriai apnuodytas, jis negalėjo duoti sutikimo. Čia keičiasi situacija – jei žmogus yra nesąmoningos būsenos, jis negali duoti ir sutikimo. Sutikimas duodamas laisva valia, šviesiu protu“, – pažymi R. Jureliavičiūtė.
Pasak jos, prievartą patiriantys žmonės ne visada gali pasipriešinti, ypač jei jie yra apsvaigę nuo narkotikų.
„Reakcija gali būti visiškai kitokia – baimė. Teko matyti duomenis, kad dažniausia reakcija yra pasyvus prašymas to nedaryti, maldavimas sustoti. Tai irgi yra priešinimasis, labai aiškus nesutikimas, bet tai nėra fizinė kova“, – atkreipia dėmesį R. Jureliavičiūtė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2022-12-22, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1837345/vienas-flirtuoja-kitas-lasina-narkotikus-like-pasinaudoja-automobilyje-ieskodami-auku-prievartautojai-naudoja-kruopscias-schemas