NEPILNAMETĖS IŠŽAGINIMAS MOKYKLOS PERSONALO NESUKRĖTĖ: VISOS JOS ČIA TOKIOS ("WWW.DELFI.LT", 2018-12-15)

Siekiant apsaugoti nuo prievartautojo nukentėjusios nepilnametės interesus, nei jos, nei kitų istorijos dalyvių asmens duomenys nebus atskleidžiami.

Šia istorija pasidalijęs Kovos su prekyba žmonėmis (KOPŽI) centras ragina atkreipti dėmesį į tokias istorijas, kurias tiriant institucijos kartais nueina lengviausiu keliu – įtariamieji buvo du, tačiau vienas jų prisipažino, todėl kitas iš balos išlipo sausas, nors įtarimus jam stiprino ekspertų rasti įrodymai.

Žiema, laikrodis muša dvyliktą valandą, aplink kalėdinė nuotaika, o dvi nepilnametės bendrabučio kambaryje vis dar nemiega. Suskamba vienos iš mergaičių telefonas.

Skambina mažai pažįstamas vaikinas, kuris pasiūlo susitikti. Pilnametis skambina vienai kambariokei, kurią pažįsta vos kelias dienas, nors nori pasikalbėti su kita. Susisiekęs su mergina nė nedvejodamas susitaria susitikti – mergina sutinka.

Pats pilnametis anksčiau mokėsi toje pačioje mokykloje, tad puikiai žino tvarką – iš bendrabučio išeiti vėlyvą vakarą draudžiama, tačiau jam tai netrukdė įkalbėti merginą ir paskatinti ją paslapčia šokti per langą.

Iš bendrabučio pasprukusi mergina netrukus susitiko su ją kvietusiu vaikinu bei dar dviem bendraamžiais ir jie nieko nelaukę pasuko jo namų link. Ne, jie neieškojo linksmybių, pasisėdėjimas turėjo būti ir buvo tik ramus pasisėdėjimas prie televizoriaus be alkoholio.

Ramus pasisėdėjimas ilgai netruko – svečiai išsiskirstė miegoti, išsidaliję šeimininko lovas, o pats šeimininkas liko žiūrėti televizoriaus. Tik kiek vėliau jis pradėjo ieškoti, kur prigulti, ir pasirinko nepilnametės lovą.

Šalia merginos atsigulęs vaikinas nieko nelaukęs ėmėsi veiksmų – pradėjo ją liesti rankomis, o ši gynėsi – kando. Vaikinas supyko – sudavė jai į veidą, sugriebė už kaklo ir ėmė tempti už rankos, tačiau šis smurto protrūkis ilgai netruko – vaikinas ją paleido, o ši vėl atsigulė į jo lovą ir užmigo.

Vos mergina užmigo – skriaudėjas vėl ėmėsi veiksmų, o ši nepasidavė – spyrė jam į pilvą ir šis iškrito iš lovos. Po šio merginos smūgio vaikinas parodė savo vyrišką jėgą – vėl atsigulė į lovą, prispaudė ją kūnu, pradėjo traukti nuo jos drabužius, išžagino, tada lyg niekur nieko atsikėlė, apsirengė ir išėjo į virtuvę.
Kiek kitaip skriaudėjas pradėjo kalbėti kitą rytą – pradėjo atsiprašinėti ir prašyti, kad tik ji nieko nepasakytų auklėtojoms. Pats teigė, kad gailisi, pasižadėjo daugiau taip nebedaryti, o merginos gailesčio siekė ir įvardydamas, kad jam labai sunku išgyventi – visą mėnesį esą turi išsilaikyti vos iš 275 eurų pašalpos.

Pati mergina net ir po išžaginimo nebėgo iš skriaudiko namų – liko toje pačioje lovoje pernakvoti, nes bijojo, kad grįžusi į bendrabutį nebepateks ir teks miegoti lauke už durų.

Ankstyvą rytą atsibudusi mergina susiruošė atgal į bendrabutį, tuo metu ji dar nežinojo, kad apie jos pabėgimą jau buvo informuota jos mama.

Bendrabutyje, kuris priklauso specialių poreikių turinčių vaikų ugdymo įstaigai, mergina gyvendavo darbo dienomis – savaitgaliais ir per šventes ji važiuodavo namo pas šeimą.

Grįžusi į ugdymo įstaigą mergina sulaukė daugybės klausimų, kur ji buvo, tačiau nusprendė tylėti. „Miegojau laiptinėje“, – teigė mergina. Tos pačios dienos vakarą mergina tapo kiek atviresnė, tačiau jos versija neatitiko realybės. „Kažkokioje laiptinėje pasigavo nepažįstamas vyriškis, ji jį matė tik iš nugaros, matė tik jo plaukus. Jis uždengė jai akis, parsivedė į kambarį ir išprievartavo“, – tokią versiją ji pateikė auklėtojoms.

Mergina fantazavo ir tai nebuvo pirmas kartas. Jai diagnozuota šizofrenija, ji linkusi fantazuoti, meluoti ir nesakyti tiesos.

Mergina fantazavo ir pasakodama kitas tos nakties detales – teigė, kad iš bendrabučio pabėgo dėl to, kad „naktinėlė“ (taip vadindavo bendrabutyje budinčią moterį) ją sunervino, tačiau visas kortas atskleidė kambariokė, kuri ir papasakojo auklėtojai, kad tą naktį ji bendravo su vaikinu telefonu, kuris taip pat jai skambino ir kitą dieną. Tą pokalbį nugirdusi kambariokė apie jį papasakojo ir auklėtojoms – kambariokė teigė girdėjusi, kaip vaikinas prašė nieko niekam nesakyti, kad jis esą nenori jokių problemų su policija.

Beje, nors mergina, kaip teigiama medikų išvadose, linkusi fantazuoti, specialistų teigimu buvo adekvati tiek, kad galėtų liudyti ir duoti parodymus. Esą ji neturi psichikos sutrikimų, trukdančių suprasti konkrečias faktines įvykio aplinkybes.

Apie galimą išžaginimą sužinojusios ugdymo įstaigos darbuotojos nedelsiant kreipėsi į pareigūnus, o šie ėmėsi tyrimo – ne tik apklausė nukentėjusiąją, bet ir paėmė visus galimus drabužius ir kūno nuoplovas ekspertizei. Išvados nustebino.

Ekspertų išvadose buvo pažymėta, kad radiniai – ne vieno, o dviejų vaikinų DNR. Remiantis mokslininkų tyrimais, sperma moters lytiniuose organuose gali išsilaikyti iki trijų parų po vaginalinių santykių, tad ekspertai nustatė, kad mergina santykiavo ne su vienu vaikinu.

Tiesa, nors mergina teigė, kad priešinosi vaikinui, tačiau jos panagėse jo DNR nerado. Jo DNR nerado ir ant merginos kelnaičių. Vaikino kelnaites tyrę ekspertai merginos DNR taip pat nerado.

Vis dėlto, padarytą nusikaltimą patvirtino ne tik DNR tyrimų rezultatai, bet ir matomi tiek vaikino, tiek merginos kūno sužalojimai.

Ant merginos kūno buvo rastos mėlynės ir įbrėžimai. Vaikinui buvo nustatytas dešinio peties odos nubrozdinimas, dešiniojo žasto poodinė kraujosrūva.

Ir nors vaikinui diagnozuoti psichikos sutrikimai, ekspertai nustatė, kad nusikaltimo metu jis galėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Ekspertai nustatė, kad nepilnametė lytiškai santykiavo su dviem vaikinais, tačiau byloje antrasis nefigūravo. Prasidėjus tyrimui prokurorė nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą antram vaikinui, nors dominuojantis DNR priklausė būtent jam, o ne tam vaikinui, su kuriuo nepilnametė susitiko naktį.

„Naktinio pasimatymo dalyvis“ teisme prisipažino, kad prieš merginos valią santykiavo su ja, stumdė, tampė už rankos ir vėliau prašė apie tai niekam nepasakoti, todėl teisėja ir nuėjo lengviausiu keliu – visą kaltę priskyrė tik jam.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tad bylos nagrinėjimas ilgai netruko. Negana to, bausmė jam dėl prisipažinimo buvo sušvelninta. Vaikinas anksčiau nebuvo pakliuvęs į teisėsaugos akiratį, yra neįgalus, todėl jam skirta gerokai už vidurkį trumpesnė bausmė.

Vėliau buvo pareikšta, kad „kaltinamasis yra neteistas, kritiškai vertina savo elgesį, yra neįgalus, teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, jį prižiūrint probacijos tarnybai“.

Vaikinas buvo teisiamas pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį, kuriame numatoma, kad „tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų“.

Iš pradžių nuskambėjo nuosprendis įkalinti kaltinamąjį ketveriems metams, vėliau šis terminas buvo sutrumpintas iki dvejų metų ir aštuonių mėnesių, o galiausiai atidėtas dvejiems metams su įpareigojimu per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vaikinui nustatytos šios kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nukentėjusiai merginai nuteistasis taip pat turės atlyginti neturtinę žalą – 10 tūkst. eurų.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) Socialinio darbo vadovė Vaida Matusevičiūtė, kalbėdama apie šią situaciją išryškino opią problemą – tokių ugdymo įstaigų darbuotojų nenorą gilintis į situacijas ir padėti tokiems vaikams.

„Seksualinis specialųjų mokyklų mergaičių (tikriausiai ir berniukų) prievartavimas – vis dar tylos zonoje. Šių įstaigų personalas absoliučiai nesileidžia į kalbas apie tai, viską nurašydamas tų mergaičių tai hiperseksualumui, „pačios duodasi“, tai jų nesuvokimui, kas vyksta, „jos gi tokios, patys suprantate, nelabai protingos“ ir taip toliau“, – kalbėjo V. Matusevičiūtė.

Jos teigimu, ši byla yra labai gerai atskleidžianti visų situacijos veikėjų mąstymą. „Net ir prokurorė netiria, kas gi buvo tas kitas prievartautojas, juk rado jo DNR, rado pas konkretų vaikiną grumtynių ženklus ant kūno. Koks skirtumas, kažkas nubaustas vis tiek bus?“ – klausė specialistė.

Socialinio darbo vadovė teigė, kad daugelis šios konkrečios mokyklos darbuotojų neslepia matantys problemą, tačiau tikina, kad „merginos pačios vilioja vaikinus, o šie paskui turi sėsti į kaltinamųjų suolą tarsi nė už ką“.

„Fragmentiškais mokymais įstaigų darbuotojams seksualinės prievartos specialiosiose mokyklose problemos neišspręsi, – tvirtino V. Matusevičiūtė. – Dauguma šių įstaigų yra regionuose, pagyvenęs, prastai išsilavinęs personalas tvirtina, kad to neįmanoma suvaldyti, vaikų „instinktai kaip gyvulių“, „palakstys ir praeis“ ir taip toliau. Požiūrio klausimas čia yra pagrindinis iššūkis – ar dabartinėje situacijoje realu jį pakeisti? Ar šios problemos rūpi?“