Publikuota 2010 m. gruodžio 23d.
Nuostata: Kaip pakeisti visuomenėje įsišaknijusį požiūrį, jog moteris pati yra kalčiausia, kad tampa prostitute?
Pirmąsyk Lietuvoje atliktas drąsus eksperimentas. Buvusi prostitutė, dviejų vaikų motina 28 metų Dina viešai pasakojo, kaip buvo įtraukta į lytinį išnaudojimą.
Prostitučių biografijų faktai panašūs iki banalumo. Juos aiškindami dažniausiai susimauna ir didžioji dalis visuomenės, ir puolusių moterų gelbėtojai. Prostitutė – ne auka, o tik malonumų ieškotoja, ji nekeistų gyvenimo būdo net tada, jei jos nesmaugtų skurdas. Toks požiūris trukdo imti už gerklės sekso industrijos organizatorius Lietuvoje. Taigi prekybos žmonėmis aukos susitikimas su specialistais buvo sąmoninga provokacija.
Išvada šokiruoja: ne tik su prostitucija nesusidūrę piliečiai, bet ir gelbėjančių tarnybų darbuotojai linkę manyti, kad dauguma moterų prostituciją renkasi savanoriškai. Todėl esą nebūtina labai stengtis puolusioms moterims padėti.
Prostitucijos versle atsidūrusią moterį ir pagalbos aukoms specialistus akis į akį suvedė Lietuvos „Caritas” ir Šiaulių prokuratūra. Šio susitikimo dalyviai iš anksto buvo perspėti, kad tokių istorijų kaip Dinos Lietuvoje – tūkstančiai. Bet ji sukėlė aštrius ginčus ne tik dėl pagalbos būdų, bet ir dėl to, kodėl jie neveikia.
Dviejų vaikų motina rizikavo
„Bijau ir vyrų, ir moterų. Apsimetusi, kad užjaučia mano skurstančius vaikus, į prostituciją mane įstūmė moteris. Ji puikiai suprato, jog esu išsekusi ir nevalgiusi. Todėl matė, kad griebsiuosi šiaudo ir nekritiškai žiūrėsiu į bet kokį pasiūlymą gauti darbo. Šiurpstu nuo to, kaip pasikeitė mano vaikai, kai apgaulės būdu buvome išvežti į Angliją. Baisu, kas nutiko jų sąmonei. Tokių kaip aš Lietuvoje – galybės. Tik mažai daliai padeda kokios nors tarnybos. Pažįstu aukų, į kurias ironiškai žvelgia pareigūnai, privalantys padėti”, – pamažu rinkdama žodžius kalbėjo jauna moteris.
Dviejų vaikų motina Dina rizikavo, kad po viešo eksperimento gali paaiškėti, iš kokio miesto ji buvo atvežta į susitikimą Šiauliuose. Moteris baiminosi, kad, informacijai prasprūdus į viešumą, dabartinis jos vyras gali pakeisti požiūrį į jų santykius. Dina smarkiai nerimavo ir dėl savo tėvų reakcijos, nes jie nuo vaikystės dažniausiai nebuvo pajėgūs suvokti, kas naudinga jų dukteriai, o kas dar labiau blogina jos padėtį.
Pareigūnai tyčiojasi
„Dina, kodėl jūs sutikote savo istoriją pasakoti viešai?” – paklausiau moters po to, kai ji išėjo iš salės.
„Nes visi linkę kaltinti į skurdą ir beviltišką situaciją pakliuvusią moterį. Taip mano net artimi žmonės. Jie nenori pripažinti, kad patys niekuo nesugebėjo padėti, kai pagalbos reikėjo labiausiai. Apie policininkų elgesį jau nekalbu – jiems į bėdą patekusi moteris yra tiesiog pasileidėlė, kuri nusipelnė pašaipos, o ne pagalbos. Ne vieno pareigūno nuomone, tokioms moterims reikia ne padėti, o iš jų tyčiotis. Taip kartais mano ne tik vyrai, bet ir pareigūnės moterys”, – karčiai kalbėjo Dina.
Išprievartauta trylikos
Vos gimusi Dina buvo atiduota į kūdikių namus. Iš ten ją kuriam laikui pasiėmė seneliai, o paskui – tėvai.
„Niekas namie man neaiškino apie lytinius santykius. Buvau vos trylikos, kai pirmasis vaikinas manimi pasinaudojo. Buvau patikli ir maniau, kad mes nuoširdžiai draugaujame”, – prisiminė moteris pirmojo išprievartavimo istoriją.
Vyresnis draugas pasikvietė paauglę pažaisti kortomis į svetimą butą. Paaiškėjo, kad kortos – tiktai masalas. Bute buvo ir daugiau vyresnių jaunuolių.
„Jie ėmė reikalauti oralinio sekso. Man buvo baisu ir šlykštu. Neturėjau apie tokius dalykus žalio supratimo. Ėmiau maldauti, kad mane paleistų. Prašiausi į tualetą manydama, kad sugebėsiu iššokti per langą. Tačiau butas buvo penktajame aukšte”, – slogius prisiminimus pasakojo Dina. Pabėgti bandžiusią paauglę išgėrusi kompanija ėmė daužyti.
„Jeigu su manimi permiegosi, mes tave paleisime”, – ištarė vaikinas, kurį trylikametė naiviai laikė savo pirmąja meile. „Pasidaviau, nes vyliausi, kad kiti manęs nelies. Kai mane paleido, nekenčiau ir jų, ir savęs. Pasiskųsti nebuvo kam: namie būčiau buvusi apkaltinta dar kartą”, – kalbėjo moteris.
Dovanojo minkštus žaislus
Su kitu vaikinu ji ėmė draugauti po trejų metų.
„Jis dovanodavo man minkštus žaislus, kurių iki tol niekada nebuvau turėjusi. Kad man kažkas kažką dovanoja, atrodė tikras stebuklas. Tikėjau, kad tas vyrukas mane myli, bet paliko, vos pastojau. Tėvai iš pradžių manęs nevijo lauk. Bet kai gimė sūnus, ėmė kaltinti, kad nieko nesugebu ir nesusirandu darbo. Iš tiesų ir negalėjau jo susirasti, nes buvau per jauna, neturėjau jokių įgūdžių”, – pasakojo Dina.
Kūdikio susilaukusi moteris nežmoniškai sulyso, nes visai neturėjo ko valgyti. Ji jautėsi labai vieniša ir bevertė, nes nesuprato, kodėl paliko antrasis partneris, iš kurio tikėjosi atramos. Tėvų pagalbos nebuvo ko laukti, nes jie tik kaltino, kad duktė sėdi ant jų sprando ir yra niekam tikusi.
Dar vienas nusivylimas
Sutikusi trečiąjį vyrą, kuriuo patikėjo, Dina susilaukė dukters: „Mano tėvams jis nepatiko. Sakė, kad bus nepastovus, nesusiras darbo. Bet jų nuomonė man neatrodė svarbi, nes jie visada smerkė viską, ką darydavau. Kai dukteriai suėjo metai, vyras iš tiesų ėmė gerti ir smurtauti prieš mane ir vaikus. Šito ištverti buvo neįmanoma. Likau viena be jokių pajamų su dviem vaikais. Kilnodavausi iš buto į butą, nes susikaupdavo skolos, kurių negalėdavau atiduoti.”
Nuolat neprivalgydama jauna motina pasijuto visai išsekusi. Svoris nukrito taip baisiai, kad ji priminė perkarusią paauglę.Į skelbimą atsiliepė moteris Dina karštligiškai ieškojo darbo, nes jos ir vaikų nerėmė nei jų tėvai, nei namiškiai. Ji bandė įsidarbinti valytoja, namų tvarkytoja arba pagalbine darbininke virtuvėje, kad gautų nors trupinį maisto.
„Dėjau skelbimus, kur tik galėjau. Visur prirašydavau, kad intymaus darbo nesiūlytų, nes vien mintis apie lytinius santykius su nepažįstamais vyrais kėlė siaubą”, – aiškino Dina.
Kai jau buvo praradusi bet kokią viltį, į skelbimą atsiliepė moteris. Pasiūlė susitikti prie kavinės.
„Vos pamatė, kokia aš išsekusi, išsyk suprato, kad aš kelias dienas nevalgiusi. Pirmiausia pasisiūlė pamaitinti. Kai pasakiau, kad susimokėti neturėsiu pinigų, liepė nesirūpinti. Tik vėliau supratau, kad buvau jai pats tinkamiausias radinys: jauna, alkana ir neturinti jokių užtarėjų”, – kalbėjo į aklavietę patekusi moteris.
Diną labiausiai nustebino, kad per pietus pašnekovė nė žodžiu neužsiminė apie darbą. Išsiaiškinusi situaciją, geradarė pasakė, kad prie kavinės privažiuos jos pažįstamas, kuris turi saloną ir kuriam reikia darbuotojų.
Jautėsi skolinga už pietus
Atvažiavęs jaunas vyras perėmė auką iš verbuotojos ir pasakė, kad įdarbins masažo salone.
„Nuoširdžiai ėmiau aiškinti, jog masažo nesimokiau, bet jis nuramino – tuojau pat gali nuvežti į vietą, kur aš pamatysianti, kaip dirba kitos darbuotojos. Ir išmoksianti labai greitai. Buvo kiek neramu, kokia tai įstaiga, bet jaučiausi skolinga už pietus ir nedrįsau pasitraukti”, – kalbėjo Dina. Ji bandė išsisukti aiškindama, jog turi iš vaikų darželio paimti dukterį, bet vyras sakė, kad jokių problemų nesą: galįs vaiką paimti kartu ir nuvežti pas Dinos tėvus.
Kai jauna moteris atsidūrė vadinamajame salone, kuris buvo paprasčiausias butas, vyro tonas pasikeitė. Jis pareiškė turįs „stogą”. Ir kad tos, kurios sužino apie butą, neturi teisės atsisakyti darbo, nes su jomis bus susidorota.
„Tu nesijaudink: mes tave nuprausime, aprengsime, iškvepinsime – ir darbas malonus, ir pavalgiusi būsi”, – ramino suteneris. Dina bijojo ir pasilikti, ir atsisakyti. Atsisakius jos laukė ne tik alkis, bet ir siaubas, kad su ja ar vaikais bus susidorota. Salono šeimininkas priminė, kad dabar jau žino, kokį darželį lanko jos duktė ir kur gyvena Dinos tėvai.
Ištvėrė mėnesį
Lytines paslaugas šeimininko klientams ji teikė apie mėnesį. Kartais būdavo išvežama pagal užsakymus, bet dažniau vyrai užeidavo tiesiai į salonu vadinamą butą.
„Netrukus tėvai ir pažįstami ėmė klausinėti, ką aš dirbu, nes neretai grįždavau vidurnaktį labai pavargusi, bet dvelkdama kvepalais. Prisipažinau, kad įkliuvau, bet jie liepė nieko nepaisyti ir mesti tą saloną”, – prisiminė Dina.
Kai ji pareiškė išeinanti, salono šeimininkas reagavo ramiai.
„Jis net apsimetė draugu ir ėmė aiškinti, jog suprato, kad esu ne tokio tipo moteris, kuri gali eiti į lovą su girtais klientais. Sakė, jog pats turi žmoną, vaikų ir šeimą, todėl puikiai suprantąs, kad šis darbas man ne prie širdies”, – pasakojo moteris.
Jai smarkiai palengvėjo, kad salono šeimininkas nė neketina jai keršyti ar bandyti sulaikyti. Tačiau pinigų už mėnesį teiktas lytines paslaugas ji negavo, nes vyras priminė, kad ji esanti skolinga už drabužius, kosmetiką, maistą.
Į užsienį pardavė pažįstama
Ištrūkusi Dina nebegalėjo su vaikais gyventi pas tėvus, nes jos vėl laukė nuolatiniai priekaištai. Apsigyventi kartu pasiūlė pažįstama. Iš pradžių šelpė, o paskui paaiškėjo, kad draugė irgi dirba sutenere.
„Buvau įsiskolinusi jai už savo ir vaikų maistą. Paprašė kelis kartus susitikti su jos pažįstamais vyrais. Nedrįsau atsisakyti, nes supratau, kad būsiu išvyta lauk. Kur galėjau eiti žiemą su dviem vaikais? Kai pasakiau, kad į viešbutį einu paskutinį kartą, tą pačią naktį ji paėmė iš vieno vyro pluoštą pinigų. Supratau, kad esu parduota draugės, kuri turėjo suprasti, kaip man sunku”, – baisėjosi Dina.
Išsigandusi laukė, kaip su ja pasielgs vyras, kuris paėmė pinigus. Tačiau jis nieko nereikalavo ir draugiškai pasiūlė nuvežti iki tėvų namų kartu su vaikais. Draugė liepė jai išsikraustyti iš buto.
„Vos atsipalaidavau, jis man tuoj pat papasakojo kitą pasakėlę. Sakė su žmona važiuojąs į Angliją, todėl galįs ir mane su vaikais paimti kartu. Vaikai galėsią lankyti darželį ir mokyklą, o mane jis įdarbinsiąs daržovių fabrike. Sakė, kad gyvensiu tikrai saugiau, nes man nereikės naktimis „gatvinėti”. Man tai pasirodė tikra prošvaistė, nes tėvų namuose manęs laukė pragaras ir tas pat nedarbas”, – aiškino patikli moteris.
Nei mokyklos, nei laisvės
Kai atėjo laikas išvykti į Angliją, Diną nusipirkęs vyras pasakė, kad dar nesusitvarkė reikalų Lietuvoje, todėl atvyksiąs vėliau. Tačiau jis padengė moters skolas ir įsodino ją su vaikais į automobilį. Vairuotojas nugabeno į kitą trijų kambarių butą, tik jau Anglijoje. Bute pasitiko moteris, kuri buvo pristatyta kaip buto prižiūrėtoja. Ji buvo lietuvė. Dinos sūnus ir duktė buvo apgyvendinti viename kambaryje. Kitame gyveno Dina, o trečiajame kambaryje – nepažįstamas vyras, irgi lietuvis. Iš klausimo apie darbą daržovių fabrike buvo tik pasijuokta. Paaiškėjo, kad Dina dirbs prostitute, o moteris saugos jos vaikus, kad jie nesibastytų gatvėmis ir neįkliūtų policijai. Apie darželį ir mokyklą nebuvo nė kalbos.
Atvykėlei buvo trumpai paaiškinta, kad tame pačiame bute gyvenantis vyras parūpins klientų ir vežios pagal užsakymus. Moteris su vaikais buvo užrakinta ir išeiti iš buto neturėjo teisės.
Valgyti – dviem dienoms
„Jie mane prispaudė visai paprastai: nupirko vaikams valgio maždaug dviem dienoms, o paskui pasakė: „Eik į gatvę ir užsidirbk. Negi marinsi savo vaikus badu?! Įsivaizduojate, kaip jaučiausi išėjusi į gatvę ir nemokėdama nė žodžio angliškai? O jei ir būčiau mokėjusi, nebūčiau išdrįsusi kreiptis į žmones, nes sutenerio rankose buvo mano vaikai”, – ašarojo Dina.
Lietuvei tekdavo iki paryčių šalti gatvėje, kol užkibdavo koks praeivis: „Daugiausia tai būdavo albanai, labai šiurkštūs. Ir mušdavo, ir tyčiodavosi, ir reikalaudavo patenkinti įvairias iškrypėliškas aistras. Klaikiai jų bijojau, tačiau nieko negalėjau padaryti, nes nežinojau, kas nutiks vaikams, jei nieko neuždirbsiu.”
Kartais moteris buvo vežama pas klientus.
„Sykį buvau pristatyta vienam klientui, kuris žiemą nuvežė mane už miesto, išrengė nuogai, pridaužė iki kraujo ir paleido eiti per sniegą. Tai buvo baisiausias dalykas, kurį ten patyriau. O po poros dienų dar visą mėlyną mane suteneris vėl išvarė į gatvę”, – prisiminė moteris.
Gelbėtojai atakavo namą
Leisgyvę ir žaizdotą lietuvę pakelėje aptiko policininkai. Jie susisiekė su vertėja, ir Dina papasakojo, kur laikomi jos vaikai. Namas buvo apsuptas. Per suėmimą vaikų kambarys buvo izoliuotas, kad mažųjų neišgąsdintų gelbėtojų ataka. Visa šeima buvo skubiai išvežta į kitą miestą, kad nusikaltėliai negalėtų aptikti pėdsakų. Dinai nebuvo leidžiama naudotis telefonu, kol gauja nebuvo areštuota.
„Iki šiol susigūžiu, kai šalia manęs netikėtai stabteli automobilis. Bijau telefono skambučių ir darbo pasiūlymų. Kai akiratyje sušmėžuoja nepažįstama moteris ar vyras, suakmenėju: ar nesiartina kita sutenerė ar klientas albanas? Tačiau labiausiai nerimauju, ką tame bute, kol aš aptarnaudavau klientus, yra matę mano vaikai. Kaip ši istorija paveiks jų psichiką ateityje? Mūsų visų išgyvenimai buvo tragiški. Šias kančias patyriau ne todėl, kad būčiau linkusi į paleistuvystę: neturėjau kuo maitinti savo vaikų. Ir man niekas nuo vaikystės nepadėjo – tik kaltino”, – dėstė buvusi prostitutė.
Laisvas moters apsisprendimas – mitas
Jonas Ruškus
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, profesorius
„Lietuva – moterų eksporto šalis. Prekyba žmonėmis mūsų šalis nė kiek nenusileidžia Lenkijai ir Rusijai, nors gyventojų skaičius daug mažesnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mūsų universiteto mokslininkams užsakė tyrimą apie paslaugų, teikiamų lytiškai išnaudojamoms moterims ir prekybos žmonėmis aukoms, efektyvumą. Tyrimas atskleidė, kad moteris, patekusi į prostitucijos vergovę, patiria itin didelį visuomenės nejautrumą ir nesupratimą. Ji pašiepiama, o tai moterį dar labiau stumia į vergovę. Be to, neretai tie, kurių profesinė misija – padėti žmogui, patekusiam į bėdą, ypač vyrai ar vyriškų profesijų atstovai, yra įsitikinę, kad tapsmas prostitute yra savanoriškas apsisprendimas ir nėra reikalo jai iš esmės padėti.
Ar galima vadinti savanorišku apsisprendimą, kai žmogus dėl įvairiausių aplinkybių yra pažeistas
ir nebeturi galimybių pasipriešinti gerai organizuotiems, moters pažeidžiamumu manipuliuojantiems asmenims? Brendimas be tėvų internatinio tipo namuose, skurdas, ankstyva lytinė prievarta, menkas išsilavinimas, socialinių įgūdžių nebuvimas yra tos aplinkybės, kurios sukuria prielaidas „savo noru” įtraukti moterį į prostituciją. Į nusikaltimų tyrėjų, policijos pareigūnų, socialinių darbuotojų klausimą, kodėl auka nepasirinko kito kelio, mūsų atliktas tyrimas atsako: dažniausiai kito kelio tiesiog nebuvo.
Vėliau išsivysto vadinamasis išmoktas bejėgiškumas, kai žmogus nebesipriešina už jį stipresnėms aplinkybėms. Todėl moterys retai pajėgia ištrūkti iš fizinės ir psichinės vergovės. Jei visuomenė, ypač specialistai, – nejautrūs, vergovė gali tapti namais.
Kartais suveikia Stokholmo sindromas: neturėdama, į ką kreiptis, į prostituciją pastūmėta auka įsimyli savo sutenerį, jei tas parodo nors kokį žmogišką bruožą. Jai sunku apsispręsti liudyti prieš jį. Savaime suprantama, kad tokios moterys yra aukos. Pažeidžiamumas ir pažeistumas akivaizdus net analizuojant elitinių prostitučių atvejus. Nėra ir vieno tipo pagalbos. Jei iš tiesų norima aukoms padėti, reikia ugdyti socialinį jautrumą – gebėjimą atpažinti aukos pažeidžiamumą kritinėmis situacijomis. Tai galioja ir visuomenei, ir tarnyboms, kurios dirba su prievartos ir prekybos žmonėmis aukomis.”
Tyla skatina nusikalstamą industriją
Kristina Mišinienė
Lietuvos „Caritas” projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” koordinatorė
„Prostitucijos ir prekybos žmonėmis tema laikoma nepatogia Lietuvoje. Tyla skatina sekso industrijos klestėjimą. Nebylus požiūris, kad aukos pačios kaltos, trukdo teisėsaugai atskleisti ir nubausti nusikaltimų vykdytojus, organizatorius. Nukentėjusiųjų skaičius didėja, nes sekso paslaugų vartotojų, užsakovų, organizatorių atsakomybė ir bausmės jiems – pernelyg menkos.
Lietuvos „Caritas” teikia pagalbą maždaug 100 nukentėjusių šalies moterų, bet aukų yra apie dešimt kartų daugiau. Į statistiką patenka tik tie lytinių nusikaltimų atvejai, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas. O realiai jo net nesiimama, jei kreipiasi ne grupė, o viena nukentėjusioji ir ji neturi liudininkų, kurie sutiktų duoti parodymus. Tada policija sako, kad ieškos kitų tų pačių nusikaltėlių aukų, o tai dažniausiai reiškia, jog tyrimas taip ir nebus pradėtas. Statistika netiksli ir dėl to, kad lytiniai nusikaltimai prieš Lietuvos pilietes itin dažnai įvyksta užsienyje. Net jei nusikaltimo organizatoriai yra lietuviai, atskleisti prievartos atvejai nepatenka į mūsų šalies statistiką.”
Pabandyk pradėti liudyti – išlėksi į orą
Nida Grunskienė
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė
„Naiviausias priekaištas aukai – kodėl ji nėjo į policiją? Todėl, kad merginai arba moteriai sakoma: „Tik pabandyk: tavo tėvų namas išlėks į orą!” Arba: „Tavo vaikams bus amen – daugiau niekada jų nepamatysi!”
Privalu suprasti aukos psichikos būseną: ją kamuoja gėda, pažeminimas ir kaltės jausmas. Moteris ima manyti, kad taip nutiko dėl jos pačios menkavertiškumo, todėl renkasi tylą. Net jei nukentėjusioji pasiryžta demaskuoti savo skriaudėjus, dažniausiai pavyksta nustatyti ne nusikaltimo organizatorius, o tik pagalbininkus – verbuotojus, vežėjus, saugotojus. Tik tuos asmenis prievartą patyrusi moteris būna mačiusi. Tiksliai įvertinti psichologinę aukos būseną yra labai svarbu. Blogiausia, kad per ikiteisminį tyrimą surinkti psichologiniai argumentai teismui neretai neturi jokios vertės, nes įstatymas reikalauja objektyvių įrodymų.”
Airiai tokių iškrypimų nesugalvotų
Sonata Bružaitė
Vertėja, dirbusi Airijoje nagrinėjant lytinių nusikaltimų bylas
„Per trejus metus man teko dalyvauti maždaug 100 bylų. Kelios jų – lytiniai nusikaltimai, kuriuos yra padarę lietuviai. Prievartavimai tokie brutalūs, kad airis nusikaltėlis net neįstengtų tokių sugalvoti. Tai rodo, kad Lietuvoje visuomenė patylomis toleruoja atlaidumą žagintojams ir smurtautojams prieš moteris, nes antraip nesusiformuotų tokios nuostatos.
Dinos atveju suteneris Airijoje būtų nuteistas kalėti nuo 8 iki 16 metų. Lietuvoje pareigūnams, akivaizdžiai suvokiantiems, kad auka nemeluoja ir smarkiai nukentėjo, kelią užkerta tai, jog įstatyme nenumatyta, kad netiesioginiai įkalčiai yra ne mažiau svarbūs.”
Nukentėti prostitucijos versle – normalu
Violeta Savickienė
Advokatė
„Aukos – tik tos moterys, kurios į prostituciją buvo įtrauktos apgaule. Kadangi didžioji dalis apsisprendžia pačios, jų aukomis nevadinčiau. Nusikaltimai dorovei – sąlyginė sąvoka. Jeigu moteris sąmoningai apsisprendžia dirbti tokį darbą, privalo būti pasiruošusi nukentėti. Turi žinoti, kad reikės teikti paslaugas ir iškrypėliams, ir nestabilios psichikos žmonėms. Rizikos veiksnys – šio verslo dalis. Kai nepasiseka, labai patogu tapti auka. Iš visų socialinių tarnybų ateinantys šių moterų interesų gynimo raštai surašyti taip pat: prostitutė – auka, ji nežinojo, kas jos laukia. Nė už ką nesutinku, kad auka yra ta, kuri per vienus metus sugebėjo devynis kartus išvažiuoti į skirtingas šalis dirbti to paties.
Kadangi prostitucija yra verslas, o jo organizatoriai – vadybininkai, problemą išspręstų prostitucijos legalizavimas”.
Audronė Urbonaitė