Publikuota: 2010 m. spalio 14 d. ir 2010 m. spalio 16 d.
Šios vasaros pabaigoje per visą Lietuvą nuvilnijo žinia apie pasienyje sulaikytus mūsų rajono gyventojus, į prostitucijos tinklus gabenusius nepilnametę. Dar vyksta šio nusikaltimo ikiteisminis tyrimas, mat į verbuotojų spąstus pakliuvusių merginų vis daugėja. Į Kupiškį užsukusios Lietuvos Carito draugijos projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” atstovės Panevėžio regione pasakojo, kokia realybė laukia aukso kalnais svetimoje šalyje susigundžiusių lietuvaičių.
Kupiškėnė globojama
Į verbuotojų nagus pakliuvusi nepilnametė Kupiškio rajono gyventoja šiuo metu saugiai globojama Lietuvos Carito draugijos projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” Panevėžio apskrities savanorių. Dabartinė merginos gyvenamoji vieta itin slepiama, kadangi jos saugumui iki šiol gresia pavojus.
“Mes nuomojame savo klientėms butus, kad jos mažiau viešintųsi. Mergaitė iš jūsų rajono šiuo metu saugi ir bando atsistoti ant kojų po patirtų įvykių. Mūsų savanoriai padeda jai visapusiškai: ir materialiai, ir morališkai… O apie bylą kol kas kalbėti daug negaliu, nes vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas. Jau aišku, kad nuo įtariamųjų nukentėjusių aukų bus dar daugiau – prostitucija neša didelius pinigus”, – “Kupiškėnų mintims” sakė užsukusios Lietuvos Carito draugijos projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” Panevėžio regiono koordinatorė Neringa Ramonaitė bei socialinė darbuotoja Jolita Bučiūnaitė.
Prostitucija, pasak viešnių, viena skaudžiausių temų šiandieniniame pasaulyje. Anot jų, nereikia manyti, kad ši problema neaktuali tokiems mažiems miesteliams, kaip Kupiškis. Carito savanoriai šiuo metu dirba su penkiomis prostitucijos aukomis iš mūsų rajono.
Iš viso nuo 2004 metų Panevėžio apskrityje dirbantys projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” nariai bandė padėti apie 150 nuo prostitucijos nukentėjusių merginų. Daugiausia jų kreipiasi iš Panevėžio ir Biržų rajonų.
“Svajonių” pasaulis
Kalbantis, kokios merginos dažniausiai papuola į verbuotojų akiratį, N. Ramonaitė sakė, kad kartais net sunku patikėti, kokiame užkampyje surandamos aukos. Tai dažniausiai iš asocialių šeimų kilusios, socialinių įgūdžių per mažai turinčios merginos. Dažnai rožėmis klotu pasauliu užsienyje susigundo ir vaikų globos namuose augančios panelės.
“Daug atvejų būna, kai patys tėvai parduoda savo dukrą už alaus “bambalį”. Tokiose šeimose paprastai auga daug vaikų. Jie kiekvieną dieną mato girtuokliavimą, smurtą ir jaunai mergaitei netikėtai atsiradęs princas ant balto žirgo tampa išsigelbėjimu. Jis pavežioja vargšelę po kavines, nuperka kosmetikos, drabužėlių, o po trijų savaičių pasiūlo kartu važiuoti į užsienį. Merginai, kuri iki tol nematė tokio gražaus pasaulio, tai tikra svajonė. Tačiau tik verbuotojas būna malonus ir gražus, o patekus į sutenerio rankas viskas apvirsta aukštyn kojomis”, – pasakojo koordinatorė dažną į prostituciją priviliotos aukos istorijos pradžią.
Moko savarankiškumo
Šios “Kupiškėnų minčių” pašnekovės jau praėjusiame numeryje minėjo, kad savo klientėms pagalbą teikia trimis kryptimis. Pirmiausiai iš prostitucijos išplėšta mergina dėl saugumo apgyvendinama toli nuo savo gimtų namų, kur jai apribojamas judėjimas. Čia ji gauna viską, kas jai reikalinga: maisto, rūbų, medikų ir psichologų pagalbą.
Tačiau svarbiausia, ką nukentėjusioji privalo padaryti – pateikti pareiškimą policijai dėl prekybos žmonėmis. Tai, pasak projekto koordinatorės, kartais užtrunka ir visą mėnesį – merginos būna prigąsdintos ir įtikintos, kad jos nieko nesugeba, tik aptarnauti vyrus.
“Suteneriai merginoms visą laiką sako, kad jos bejėgės. Todėl vienas pagrindinių mūsų uždavinių – iš naujo įskiepyti savarankiškumą. Joms net nueiti į Darbo biržą užsiregistruoti – sudėtinga misija”, – kalbėjo koordinatorė.
Dar sunkiau būna, kai nukentėjusios privalo eiti į teismo posėdžius, kur susitinka su savo verbuotojais ir suteneriais. Šiam žingsniui merginas ruošia psichologai, tačiau prieš įeidamos į teismo salę daugelis jų geria raminamuosius vaistus.
“Mūsų teismų sistema dar nėra labai teisingai organizuota. Į salę atėjusios merginos turi sėdėti šalia savo skriaudikų, kurie jas be jokių skrupulų gąsdina, replikuoja jų parodymams. Ne vienai nukentėjusiajai tokiu metu net psichiatro pagalbos prireikia”, – kalbėjo koordinatorė.
Paruošia naujam gyvenimui
Po truputį pradėti naują nukentėjusiosios gyvenimą – antrasis projekto darbuotojų etapas. Šį darbą paprastai atlieka projekto socialinis darbuotojas.
Pradžioje savanore, o šiuo metu jau tikra specialiste dirbanti projekto atstovė Jolita Bučiūnaitė pasakojo, kaip sunku prasiskinti kelią į nuskriaustų merginų širdis ir pelnyti jų pasitikėjimą. Tik po to jau galima paskatinti jas ieškoti naujo būsto, darbo, susitvarkyti pašalpas.
Ne viena moteris į prostituciją patenka palikusios namuose vaikus. Todėl projekto atstovai padeda ir jais pasirūpinti.
Kai kurios merginos sugeba nors minimaliai susitvarkyti savo gyvenimus. Tačiau dar ilgą laiką projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” specialistai domisi, kaip joms sekasi.
Tai trečiasis pagalbos etapas. Carito atstovai retkarčiais jas aplanko, kviečia į savo organizuojamus laisvalaikio užsiėmimus.
Ingrida Nagrockienė
“Kupiškėnų mintys” Nr. 116 (8898); Nr. 117 (8899)
