Šiandien sakome didelį ačiū Valensijos lietuvių bendruomenei.
Prekeiviai žmonėmis nuo pat Nepriklausomybės pradžios viltingai žiūrėjo į Ispaniją, čia veikė išvien su kitataučių gaujomis, pirkosi nekilnojamą turtą, lobo iš prostitucijos ir narkotikų.
Daug, tikrai daug mūsų moterų ir vyrų, išviliotų gražiais pažadais, negrįžo iš šios šalies, nors artimieji, bėgant dešimtmečiams, vis dar tikisi kokio ženklo iš jų.
Todėl nuoširdžiai džiaugiamės, jog verbuotojui išsivežus jauną mamą su vaikeliu ir jau užsukus išnaudojimo ratą, vis tik pavyko ištraukti moterį iš to lipnaus liūno, parsiųsti ją atgal į Lietuvą.
Pasisekė atgauti ir vaiką.
Žinome, jog tai nebūtų pavykę be Jūsų, Daiva Sruogiene, Ieva Čekuolyte, advokate Mantvydai Bučy, nuoširdžių pastangų.
Dar kartą ačiū, mokomės iš Jūsų.