Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė ketvirtadienį įregistravo Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, jomis norint lytiškai santykiauti turėtų būti aiškiai išreikštas laisvanoriškas sutikimas.
M. Danielės teigimu, pateikto įstatymo projekto tikslas – efektyvesnė seksualinių nusikaltimų aukų apsauga, išplečiant privertimo lytiškai santykiauti sąvoką, į ją įtraukiant sutikimą.
Jos teigimu, šiuo metu BK 151 straipsnyje yra numatytas privertimas lytiškai santykiauti, jis apibūdinamas per konkrečius, su fizinio smurto panaudojimu nesusijusius, veiksmus.
Pasak parlamentarės, įstatymo projektu siūloma papildyti straipsnį, numatant, kad privertimas lytiškai santykiauti būtų ir tuomet, kai lytiškai santykiaujama ar kitaip tenkinama lytinė aistra be aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo arba verčiama jį tokius veiksmus atlikti su kitu asmeniu.
Toks pakeitimas reikštų, jog prieš lytinį aktą turėtų būti aiškiai išreikštas sutikimas suprantamas kaip laisvanoriško pasirinkimo dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose išraiška žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą.
Portalas LRT.lt primena, kad dar anksčiau Seimo Laisvės frakcijos narės Morgana Danielė ir Ieva Pakarklytė paskelbė apie pasiūlymų paketą, kuriame bus koncentruojamasi į apsaugą nuo seksualinio smurto bei jo prevenciją.
Danielė: jei sutikimo nėra, bet kokie seksualiniai veiksmai yra prievarta ir smurtas
Kaip ketvirtadienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė M. Danielė, moterų teisės šiuo metu pažeidžiamos visame pasaulyje: „Jau kurį laiką stebime įvykius Irane, protestus Irane, matome, kaip moterys tiesiog žudomos. Ir smūgiai gatvėse, ir valdžios pradanginamos sportininkės, nuo kulkų žūstančios tiek paauglės, tiek garbaus amžiaus moterys.
Afganistane jau metus vykdoma masinė smurto prieš moteris programa, moterys šalinamos iš visų visuomeninio gyvenimo sričių“.
Parlamentarės teigimu, nors gali atrodyti, kad Lietuvoje nesusiduriame su jokiomis problemomis, o visos teisės tiek vyrams, tiek moterims yra užtikrintos, tačiau žmogaus teisių apsauga yra ilgas darbas.
„Lietuva vis dar gyvena didelėje smurto realybėje – mūsų močiučių laikai prabėgo epochoje, kuomet smurtas prieš moteris buvo norma, smurtas namuose buvo norma. Mūsų mamos gyveno paslėpto smurto sovietinėje realybėje, mano pačios karta užaugo legalaus smurto prieš žmoną ir vaikus epochoje. Tik 2011 metais smurtą prieš žmoną ir vaikus išgyvendinome bent įstatyminėje bazėje“, – kalbėjo M. Danielė.
Kaip pridūrė politikė, „pati kalta“ naratyvas pastarąjį mėnesį taip pat skambėjo visur – girdėjome pokštus, matėme požiūrį, kad seksualinis smurtas neegzistuoja arba yra kažkas juokingo, teigė M. Danielė.
„Tokie juokeliai ir šmaikštumas liejosi per kraštus, buvo labai daug nustebino, kaip čia žmona neprivalo kažko kažkam duoti, o jos kūnas priklauso jai“, – sakė Laisvės frakcijos narė.
Kalbėdama apie sutikimo modelį, Seimo narė išskyrė, kad sąrašas, kaip žmogų priversti lytiškai santykiauti, yra nebaigtinis, o pagrindinė būtinybė yra kito žmogaus laisvas ir aiškiai išreikštas sutikimas.
„Jei sutikimo nėra, bet kokie seksualiniai veiksmai yra prievarta ir smurtas“, – pabrėžė M. Danielė.
Anot jos, sutikimas gali būti išreiškiamas žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris visada akivaizdus pagal konkrečią situaciją ar kontekstą.
„Šis modelis reiškia, kad aiškinsimės nebe tai, ar auka kažkaip pasipriešino, ar buvo pasipriešinimo požymiai, tačiau ar buvo duotas sutikimas lytiškai santykiauti“, – tvirtino parlamentarė.
M. Danielė taip pat teigė, kad tokią formuluotę jau turi nemažai Europos šalių, o įstatymas užtikrins geresnę apsaugą aukoms ir užtikrins, kad pradėsime spręsti nebaudžiamumo klausimą Lietuvoje.
Ragina atsisakyti seksualinio prievartavimo ir išžaginimo skirstymo
Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė, teisininkė Monika Guliakaitė-Danisevičienė konferencijos metu pabrėžė – seksas nėra pareiga, o lytiniai santykiai be sutikimo yra prievarta. Kalbėdama apie aptariamas pataisas, teisininkė pažymėjo, kad jas laiko dalinėmis, kadangi beveik 100 žmogaus teisių organizacijų mato didesnės reformos būtinybę.
Tokios reformos esminiai punktai – pripažinti, kad bet koks lytinis aktas be sutikimo yra seksualinė prievarta, atsisakyti seksualinių nusikaltimų skirstymo į išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, skirti dėmesio kokybiškiems tyrimams, kurie atskleistų esamą situaciją.
„Kalbant apie sutikimą, šiuo metu teisinis reguliavimas reikalauja aktyvių pasipriešinimo veiksmų, kad būtų įrodytas nukentėjusio asmens nesutikimas lytiniams santykiams, kad būtų pripažintas išžaginimo ar seksualinio prievartavimo faktas.
Labai svarbu pažymėti, kad nukentėjusieji ne visada gali aiškiai išreikšti savo sutikimą dėl baimės, šoko ar kitų veiksnių, kuriuos nulemia organizmo atsakas į stresą“, – atkreipė dėmesį M. Guliakaitė-Danisevičienė.
Kalbėdama apie būtinybę atsisakyti seksualinių nusikaltimų skirstymo į išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė paaiškino, kad įstatymuose išskirta, jog išžaginimo metu santykiaujama vaginaliniu būdu, o seksualinio prievartavimo metu aistra tenkinama oralinio, analinio ar kitokio fizinio sąlyčio būdu.
„Seksualinė prievarta baudžiama lengviau. Seksualinė prievarta prieš mažametį berniuką analiniu būdu yra laikoma mažiau pavojinga kaip prievartos būdas nei mažametės mergaitės išžaginimas vaginaliniu būdu. Siūlome atsisakyti tokio skirstymo“, – pabrėžė M. Guliakaitė-Danisevičienė.
Pasak jos, šiuo metu esanti sistema atgraso kreiptis pagalbos, abejoja nukentėjusiųjų patirtimis ir reikalauja nukentėjusiųjų aktyviai priešintis, o ne smurtautojų įsitikinti, kad lytinis aktas vyksta abipusiu sutikimu.
Pokyčiai niekaip nepablogins porų santykių
Daugiau nei pusė nuo seksualinio smurto nukentėjusių moterų jį patiria nuo intymių partnerių ar kitų artimoje aplinkoje esančių asmenų, pažįstamų, pabrėžė Moterų informacijos centro projektų vadovė, Ribologija bendraįkūrėja, teisininkė Rugilė Butkevičiūtė.
Taigi, sakė ji, griauname mitą, kad seksualinis smurtas patiriamas tik tamsoje, skersgatviuose ir tik naudojant fizinį smurtą: „Lietuvoje moterims vis dar saugiau gatvėje nei namuose“.
Kaip tvirtino R. Butkevičiūtė, beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad seksas su vyru yra žmonos pareiga.
„Iš tiesų seksas nėra pareiga – santykiuose ar santuokoje turite teisę atsisakyti intymių santykių, jei to norite. Sutikimo instituto įvedimas yra svarbus, nes seksualinio smurto siejimas su fizinės prievartos panaudojimu neveikia artimoje aplinkoje – čia smurtautojas naudoja ne tik fizinį smurtą. Dažniau turime atvejus, kai naudojama galia, kontrolė, be fizinio smurto moteris priverčiama turėti lytinių santykių“, – aiškino teisininkė.
Pasak R. Butkevičiūtės, šiuo metu neveikiančios teisės normos skatina prievartautojų nebaudžiamumą, o nebaudžiamumas skatina kartoti savo elgesį.
„Siūlomi pokyčiai niekaip nepablogins nei porų, nei sutuoktinių, šeimų santykių. Priešingai – mokantis komunikuoti ir klausyti partnerio poreikių nepakenksime, o tik sustiprinsime artumą ir intymius santykius“, – akcentavo Moterų informacijos centro projektų vadovė.
Jei nebuvo verksmo, prievartauta moteris nėra auka?
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė stebėjosi, kad lietuvių reakcijos į siūlomą sutikimo modelį parodė, kad dalis pirmą kartą išgirdo, jog seksualiniams santykiams reikia sutikimo.
„O aukų stovykloje yra visai kitokios nuotaikos – ten daug nevilties, nusivylimo, pykčių“, – apgailestavo KOPŽI vadovė.
K. Mišinienė pasakojo, kad pareigūnai vis dar mano, jog seksualinės prievartos auka turi aktyviai priešintis. Ji pateikė pavyzdį iš vieno kurortinio miestelio, kurio klube vyras į kambarėlį parsivedė merginą ir, kaip vėliau pasakojo, „beveik visą naktį su ja smaginosi“.
Paleista mergina išsikvietė policiją, tačiau pareigūnai pareiškė, kad jie nematė jokios prievartos požymių, nes mergina buvo santūri, rami ir neverkė, tvirtino K. Mišinienė.
„Auka pasakojo, kad buvo taip išsigandusi, kad visus veiksmus, kurie buvo atliekami su ja, jautė taip, tarsi ten buvo ne jos kūnas. (…) Vėliau užfiksuotuose parodymuose patruliai dar kartą aiškina, kad aukos taip neatrodo kaip ji. Klausimas, kaip atrodo aukos, kaip elgiasi seksualinės prievartos aukos?
Atsakymas – jos visada verkia. Kadangi nebuvo verksmo, ji ne auka. Remiantis atvykusių patrulių parodymu, atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiandien šiai moteriai diagnozuotas potrauminio sutrikimo sindromas ir sunki depresija“, – dalijosi K. Mišinienė.
Sutikimas vieną kartą nereiškia sutikimo visam gyvenimui
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė akcentavo, kad seksualinės prievartos tema privalome kalbėti plačiau. Pasak B. Sabatauskaitės, Lietuvai reikalinga tiek teisinė, tiek pagalbos teikimo, tiek seksualinio smurto prevencijos reforma.
„Seksualinis smurtas neatsiranda iš niekur. Jo priežastys slypi taip pat nuo vaikystės formuojamose lyčių nuostatose. Pokyčių galime siekti prioritetinį dėmesį skirdami taip pat ir prevencijos mechanizmams. Tam be galo svarbus lytiškumo ugdymas mokyklose, turime įgalinti švietimo sistemą keistis“, – teigė Lygių galimybių kontrolierė.
B. Sabatauskaitė pasakojo, kad 2020–2021 metais Lygių galimybių tarnybos su partneriais atlikti moksleivių ir mokytojų nuomonės tyrimai parodė, kad stereotipinės nuostatos lyčių atžvilgiu yra giliai įsišaknijusios abiejose grupėse – tiek moksleivių, tiek mokytojų.
Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad nuoseklus, nekaltinantis pokalbis ir švietimas gali šias nuostatas keisti.
„Pavyzdžiui, 2020 metais net 43 proc. gimnazistų ir 33 proc. pedagogų pritarė teiginiui, kad kartais merginos pačios išprovokuoja priekabiavimą savo išvaizda ir elgesiu. Po metų prevencinių veiklų to paties paklausus pakartotinai, šie skaičiai sumažėjo iki 27 ir 29 proc.“, – pastebėjo Lygių galimybių kontrolierė.
Pasak B. Sabatauskaitės, „turime daug kartų nepavargdami kartoti viešai – jei tu patyrei prievartą, tai nėra tavo kaltė“.
„Kad ir kas ką sakytų – visiškai nesvarbu, kaip buvai apsirengusi ar apsirengęs, ar prieš tai flirtavai, ėjai į pasimatymą, sutikai kartu grįžti namo, bučiavaisi, galbūt sutikai ir su glamonėmis. Tai nėra savaiminis sutikimas visiems seksualinio pobūdžio veiksmams.
Jei su kažkuo turėjai seksualinių santykių kartą, o kitą kartą patyrei prievartą, tai taip pat nėra tavo kaltė. Sutikimas vieną kartą nereiškia sutikimo visam gyvenimui. Net jei esi santuokoje, sutikimas taip pat reikalingas“, – pabrėžė Lygių galimybių kontrolierė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2022-11-24, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1828516/daniele-paaiskino-ka-reiks-lytiniai-santykiai-su-sutikimu-isreiskiama-zodziu-arba-isoriskai-pastebimu-nedviprasmisku-elgesiu