Jos siūlosi pavedžioti šunis, prižiūrėti vaikus, nešioti skrajutes, dirbti darže, sode, kavinėje, ką nors tvarkyti. Tačiau darbo vasarai ieškančiomis 15 – 17 metų Lietuvos moksleivėms dažniausiai siūloma dirbti vebmodeliais, striptizo šokėjomis ir žadama, kad apie tai niekas nesužinos.
Iš pradžių šis straipsnis turėjo būti pasakojimas apie tai, kaip sekasi šią vasarą įsidarbinti nepilnamečiams Lietuvos moksleiviams. Juolab kad keletas atsitiktinai, pagal skelbimus paskambinus telefonu, pakalbintų merginų patvirtino, kad darbdavių pasiūlymų sulaukė gana greitai.
Tačiau – nedirba. Kodėl – kalbėjo nenoriai.
Žodis po žodžio pradėjo aiškėti pobjaurė tiesa: šešiolikmetes ir jaunesnes moksleives Lietuvoje įžūliai ir atkakliai bandoma įtraukti į švelnesniais terminais užmaskuotą prostitucijos verslą. Prie skelbimų nurodyto amžiaus, 14 – 17 metų, niekas nebepaiso.
O apie tai kalbėti viešai – reikia.
Kas gi vyksta?
Merginos iš Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Utenos pasakojo susilaukę pasiūlymų „virtualiai pabendrauti su žmonėmis iš įvairių pasaulio šalių“. Kai kurioms žadėta, kad dirbdamos galės pagerinti savo anglų kalbos žinias ir užmegzti naudingų pažinčių visame pasaulyje. Kitoms aiškinta, kad vebmodelio darbas pelningas ir legalus, o ir nieko bloga nereikėsią daryti, bet net jei teksią, tai bendrautų su užsieniečiais, „ir vis tiek niekas nesužinos“. „Verslininkai“ atkaklūs ir įkyrūs, nesiliauja įkalbinėję, rašo elektroninius laiškus, SMS žinutes.
„Po vienintelio skambučio, kai atsisakiau, manęs dar ilgai nepaliko ramybėje: pradėjau gauti po 6 – 7 žinutes kasdien“, – pasakojo 16 –metė Karolina iš Klaipėdos, prieš keletą savaičių viename labiausiai lankomų skelbimų portalų pasiskelbusi, kad ieško darbo vasarai.
Lietuvos „Caritas“ atstovės, jau 12 metų teikiančios pagalbą prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms, sako tiesiai: pasiūlymai dirbti vebmodeliu – tik gudrybė, „minkštas“ būdas įtraukti nepilnametes į prostituciją. Vebmodelių verslas Lietuvoje balansuoja ant slidžios ribos: pati veikla pas mus nedraudžiama, bet įtraukti į prostituciją, o dar – nepilnametę, jau nusikaltimas. Todėl policijos atstovai su tokiais atvejais susidūrusias nepilnametes ragina nedelsiant kreiptis į policiją.
Tačiau tokius dalykus įrodyti – sunku. Lengviau – užkirsti kelią, tad vietoje kai kurių darbo ieškančių moksleivių paskelbtais telefonais pirmiau atsiliepia mamos arba tėčiai.
Ieškojo ir tikėjosi kitokio darbo
Vos mokyklose prasidėjus atostogoms, skelbimų portaluose 5 – 6 kartus išaugo darbo ieškančių moksleivių skelbimų skaičius.
„Moku gerai skaičiuoti atmintinai, labai gerai gaminu maistą, esu draugiška, moku bendrauti su žmonėmis, moku truputį rusų ir anglų, esu dirbusi padavėja. Man 16 metų“. „Ieškau darbo vasarai Vilniuje. Esu drąsi, atsakinga, savarankiška. Norėčiau dirbti paslaugų sferoje: padavėja, pardavėja“. „Bendraujanti, tvarkinga, atsakinga, nebijau darbo! Man 17 metų.“ „Esu mergina 16 metų ir ieškau darbo pajūryje. Esu darbšti, sąžininga, tvarkinga , greitai prisitaikau aplinkoje, aktyvi, bendraujanti. Turiu patirties: esu dirbusi kambarine, pardavėja“.
Taip ar panašiai internete prisistato dešimtys darbo vasarai ieškančių 15 – 17 metų moksleivių. Tačiau dirbti norėtų šimtai, o rimtus, padorius, tikro darbo pasiūlymus galima suskaičiuoti ant pirštų. Dažniau siūlomas darbas be sutarties, neaiškiam laikotarpiui, vengiant tiksliai įvardinti, ką reikės dirbti.
Baimindamasi galimo išnaudojimo, apgaulės, kad nesumokės atlyginimo, dažna šeima savo paauglio net ir neleidžia dirbti. Taip buvo klaipėdiškės Karolinos šeimoje. O paskambinus šešiolikmetei Sigitai, atsiliepė jos mama. „Susilaukėme pasiūlymų, tačiau – nė vieno padoraus ir rimto. O nederamų, netinkamų – buvo“, – neslėpė moteris.
„Darbdaviai“ persekiojo žinutėmis
Išvaizdi keturiolikmetė uteniškė Inga dabar jau gailisi, kad prie skelbimo įdėjo savo nuotrauką. „Darbdavių“ buvo ne vienas: gyrė jos išvaizdą, žadėjo, kad pokalbių svetainėje ji ne tik gerai uždirbs, bet ir susiras draugų visame pasaulyje. Ingai buvo žadama, kad prieš kamerą reikės tiktai pasikalbėti. Klaipėdiškė Karolina kvietimo dirbti vebmodeliu sulaukė jau antrą dieną, kai internete patalpino skelbimą. Įkyrūs siūlytojai ilgai neatstojo: diena iš dienos vieną po kitos rašė žinutes, kartais – po 6- 7 per dieną.
„Jei būtų iš tiesų normalus, legalus, padorus darbas – niekas taip neįkalbinėtų. O juo labiau – nebūtų pažadų, kad viskas bus slaptai, niekas nesužinos. Būti vebmodeliu merginai tikrai nėra tinkamas užsiėmimas“, – įvertino pašnekovė.
Tiesa apie tikrąjį darbą paaiškėja vėliau
Pagalbą prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms teikiančios organizacijos Lietuvos Caritas socialinė darbuotoja Jolita Juškevičienė merginoms pataria jokiais būdais neįsitraukti į įtartinus darbo pasiūlymus, o jei kvies į darbo pokalbį – neiti.
„Sąvadautojų veikla Lietuvoje nėra pastebima. Tačiau visa tai vyksta jau seniai, o Lietuvoje veikia ištisa armija sąvadautojų, kuriems internetas yra labai palanki erdvė verbuoti merginas“, – pastebėjo pašnekovė.
Sąvadautojai puikiai išnaudoja aplinkybę, jog šiais laikais jaunuoliams itin sudėtinga susirasti nors laikiną darbą. O pinigų įvairiems poreikiams – labai norisi. Dažniausiai tai ir tampa „kabliuku“, bet veikiama labai gudriai. Verbuotojai – puikūs psichologai.
„Paprastai nepilnametėms užsiimti prostitucija tiesiai niekas nesiūlo. Psichologai ir socialiniai darbuotojai tokį būdą vadina „švelniu įtraukimu“. Iš pradžių merginai pasiūloma veikla, kuri nėra prostitucija, bet yra arti tos ribos arba kažkaip su tuo susijusi. Pavyzdžiui, dirbti vebmodeliu, šokti striptizą, tapti topless padavėja.
“Nieko čia baisaus”
Įtikinėjama, kad tai nieko baisaus, kad tiesiog užteks pabendrauti per kamerą internetu su vyrais, kurie yra net ne iš Lietuvos, ir niekas apie tai nežinos. Gali būti siūloma sudaryti darbo sutartį, tačiau joje neužsimenama apie seksualinių paslaugų teikimą. Tačiau vėliau paaiškėja kitokia tiesa: kad prieš tą kamerą dorai nepadirbsi – „klientai“ tuojau pat atsijungia. Kad uždirbtum pelno “šeimininkui”, ir dar kažkiek liktų už darbą, prieš kamerą tenka daryti viską, ko pageidauja „klientas“. Tas pat – su striptizu.
Viskas vyksta tarsi nejučia, palengva: pirmiausia mergina įtraukiama į tą aplinką, į tą atmosferą, o vėliau – alkoholis, narkotikai, įkalbinėjimai „visi taip daro“, „čia nieko baisaus“. Jauną žmogų, neturintį gyvenimo patirties, negebantį numatyti savo veiksmų padarinių, paveikti lengva“, – kalbėjo J.Juškevičienė.
Kur ieškoti pagalbos?
Įsivėlus į neaiškių darbdavių pinkles, J.Juškevičienė pataria nepasiduoti psichologiniam spaudimui, šantažui, kad bus paviešinti įrašai, nuotraukos: visa sąvadautojų veikla grindžiama baime ir kontrole. Svarbiausia – netylėti. Pirmiausia reikėtų kreiptis pagalbos į artimus žmones, į suaugusiuosius, kuriais galima pasitikėti, su kuriais galima pasikalbėti – ir kurie sugebėtų apginti. Jei tokių nėra – skubiai kreiptis į policiją, į nevyriausybines organizacijas, tokias, kaip „Caritas“.
Per dvylika metų, kai Lietuvos Caritas teikia pagalbą prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms, iš 620 moterų, kurios kreipėsi pagalbos, 40 proc. buvo įsitraukusios ar įtrauktos į prostituciją Lietuvoje.
Jauniausiai iš jų buvo 12 metų.
Gresia ir baudžiamoji atsakomybė
„Dažniausiai už tokio pobūdžio skelbimų slepiasi siūlymai dirbti prostitute. Merginos išnaudojamos, atimami jų dokumentai, pasitaiko atvejų, kai jos apgaule įkalbamos išvažiuoti dirbti į užsienio šalis, kur taip pat įtraukiamos į prostituciją“, – perspėjo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.
Pašnekovas sakė, kad skelbimuose siūlomos veikos mūsų šalyje nėra uždraustos, tačiau tokiuose skelbimuose galima įžvelgti įtraukimo į prostituciją požymių, o tai jau nusikalstama veika. Už ją pagal Baudžiamojo kodekso 308 straipsnį numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų, o bet kokiu būdu įtraukęs į prostituciją nepilnametį, asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 7 metų. Už tokias veikas atsako tiek fizinis, tiek juridinis asmuo.
„Jei mergina sulaukia tokio pasiūlymo, siūlome kreiptis į artimiausią policijos įstaigą, kad tokie atvejai būtų tiriami“, – pakomentavo R.Matonis.
Rasa Masiokaitė
Publikuota 2013 m. birželio 28 d. www.kurstoti.lt