Lyčių lygybės ir su išnaudojamomis moterimis dirbančios specialistės, reaguodamas į naujieną apie dažų parduotuvėje pirkėjus viliojančias apsinuoginusias merginas, smerkia tokį nepagrįstą erotikos naudojimą ir moters sudaiktinimą. Nes toks požiūris turi tas pačias šaknis ir su didžiules seksualines piktžaizdes visuomenėje atveriančiomis prostitucija ar prekyba žmonėmis.
„Jau primityviau būti negali. Tarp tų stelažų, kur stovi skarbonkės dažų, vaikšto mergaitės, parinktos taip, kad viena būtų blondinė, kita brunetė. Ir dar tas savininko paaiškinimas, kad ateina 70 proc. klientų vyrų, todėl jis aprėdo jas tokiais drabužiais. Dar bando pateikti, kad tai kažkoks išmoningas sprendimas. Aš esu pakraupusi. Bet svarbiausia ir baisiausia, kad jokios institucijos į tai nereaguoja, tai priimama, kaip savaime suprantamas dalykas“, – DELFI sakė Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė. Ji negailėjo aštrių žodžių ir apsinuoginusių merginų darbą pavadino pažeminimu, nesiskaitymu ir netgi vergove.
Iš vyro to nereikalautų
M. Jankauskaitė pabrėžia, kad mūsų kultūroje taip tyčiotis iš vyro neleidžiama – jam paprastai siūlomos kitokios pardavimo strategijos.
„Savininkas nesugalvotų taip išrengti vyrų, net jei pusę klienčių būtų moterys. Nes tie likę 50 proc. klientų vyrų ateitų ir taip išdažytų jo veidą, kad nereikėtų galvoti apie darbuotojų kūno išdažymą (parduotuvės savininkas kalbėjo apie idėją rengti merginų kūno dažymo akcijas – DELFI)”, – mano ji.
Pasak M. Jankauskaitės, tarp stelažų permatomais drabužiais pasipuošusios merginos siunčia žinutę, kad moters kūnas yra parduodamas: „Tu susivilioji jos kūnu kaip preke, gal ir tuos dažus susiviliosi nupirkti. Tai nėra vien tik verslo momentai. Tai struktūriškai įsišaknijusi lyčių nelygybė.“
Kritikams prikiša humoro stoką, bet savo moterims tokio darbo nelinki
Lyčių lygybės ekspertė pastebi, kad visuomenė dažnai linkusi labiau pasmerkti ne tokių idėjų autorius, bet jų kritikus. Priekaištuose įžvelgiama humoro jausmo stoka, seksualumo nesuvokimas. „Kodėl seksualumas turi eiti su sudaiktinimu, pažeminimu?“ – kelia klausimą M. Jankauskaitė.
Ir ji, ir Lietuvos „Carito“ projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” koordinatorė Kristina Mišinienė pastebi, kad visuomenėje bet koks moters kūno naudojimas yra pateisinamas tol, kol auditorija neturi atsakyti į klausimą, ar leistų savo šeimos merginoms taip užsidirbti duonai.
„Dažnas, kuris aršiai kalbėjo už prostitucijos legalizavimą, net pašiurpsta. Žinoma, nenorėtų, kad jam brangios moterys taip uždarbiautų! Čia neva kitos kekšės, kitos moterys taip tegu daro. Reikia paklausti ar tie, kurie palaiko tokią erotiką toje dažų parduotuvėje, ar jie norėtų, kad jų moterys ten stovėtų. Išgirstume visai kitą nuomonę”, – apie dvigubus standartus kalba K. Mišinienė.
Po demokratiniu pasirinkimu slypi abejingumo keliamas pavojus
Abi specialistės pabrėžia, kad už neva demokratinėje visuomenėje galiojančio laisvo žmogaus apsisprendimo slypi ir sudaiktintas požiūris į moterį. Suabsoliutinant pasirinkimo dirbti erotikos versle idėją, į šešėlį nugrimzta sisteminiai dalykai. Pasak jų, paviršutiniškas, liberalus požiūris turi tas pačias šaknis kaip ir prekyba žmonėmis ar moterų įtraukimas į prostitucijos verslą.
„Kai jos dažus pardavinėja nuogos, mes problemos nematome. Kai prasideda prekyba žmonėmis, matome, kad tai baisi problema. Bet tai tos pačios šaknys. Tai požiūris, kad jauna moteris yra daiktas ir galima išnaudoti jos kūną. Pasakymas, kad jos pačios pasirinko – nieko čia tokio, – tipiškas liberalios sistemos „arkliukas“, po kuriuo slepiasi sisteminiai dalykai. Jeigu kažkas pradės kabinėtis prie tų merginų, dirbančių dažų parduotuvėje, duodu savo mažą pirštelį nukirst, kad bus pasakyta, jog jos pačios kaltos, kad tokį darbą dirba, jos pačios neva demonstravosi ir leido suprasti, kad jų kūnas prieinamas“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.
Ji nurodo Vakarų pasaulyje vykstantį judėjimą, kuomet sąmoningi vartotojai neperka prekių, kurios buvo pagamintos naudojant vergišką vaikų darbą. Taip pat galėtų būti kovojama ir su nepagrįstu moters kūno erotizavimu.
K. Mišinienė irgi tos nuomonės, kad toks požiūris į moters kūną bujodamas atveria vis didesnes seksualines piktžaizdes visuomenėje, o su tuo galima kovoti tik atsisakant prekių ir paslaugų, kurios reklamuojamos tokiu būdu.
„Yra nuomonių, kad tai moters pasirinkimas. Verslas, piniginiai momentai nusveria visus kitus klausimus. Tie žmonės, kurie stovi už šitų merginų, nori parodyti, kad joms pačioms tai patinka. Bet mes per daug kalbame apie moterį ir per mažai – apie vyrą. Per mažais žibintais apšviečiame tą klientą, pirkėją, dėl kurio visa tai vyksta. Dėl paklausos ir atsiranda pasiūla. Juk tai mūsų pačių vyrai, kaimynai, broliai“, – kalbėjo K. Mišinienė.
Justina Juršytė
Publikuota 2011 m. liepos 27 d. http://verslas.delfi.lt