Lietuvės – geidžiama prekė ne tik prostitucijos ir prekybos žmonėmis versle, bet ir fiktyvių santuokų srityje. Internetas užkimštas skelbimais, siūlančiais lietuvėms fiktyviai už tam tikrą atlygį ištekėti už pakistaniečio, indo ar kitos trečiosios šalies piliečio, o kai kurios mūsų šalies pilietės ir pačios siūlosi. Tačiau laimė nusišypso ne visoms. Toms, kurių nesuima vietinė policija, prireikia visuomeninių organizacijų, padedančių prekybos žmonėmis aukomis, pagalbos.
Vietoj pinigų ir nerūpestingo gyvenimo – grėsmė atsidurti viešnamyje
Viename Lietuvos mieste gyvenančią 22 metų merginą į Airiją vykti prikalbino iš matymo pažįstami žmonės. Esą vienam pakistaniečiui reikėjo padėti tapti Europos Sąjungos (ES) piliečiu, o greičiausias kelias tai padaryti – fiktyvi santuoka su ES piliete. Pažįstami žadėjo, kad po vedybų bus galima labai greitai išsiskirti, taigi merginos rūpesčiai ir nepatogumai truks vos apie 2 mėnesius. Gero gyvenimo nemačiusiai merginai buvo piešiamas rožinis pasaulis: tuos du mėnesius, kol vyks tuoktuvių ir skyrybų formalumai ji gyvens prabangiame viešbutyje, bus visiškai išlaikoma, gaus pinigų pramogoms ir pirkiniams. Žodžiu, ji smagiai praleis laiką ir dar gaus atlygį už šią paslaugą.
Tai buvo pirmoji merginos kelionė į užsienį, tad galima įsivaizduoti, su kokiu nekantrumu ir baime jos laukė. Oro uoste ją pasitiko būsimasis „vyras“, tačiau išsivežė ne į žadėtą viešbutį, bet į savo namus, kur ją išprievartavo ir užrakinęs paliko. Kitą dieną atėjo daugiau vyrų, kurie atvirai merginai pasakė, kad planuoja ją perparduoti dirbti prostitute Vokietijos viešnamyje.
Šiame košmare mergina gyveno apie 2 savaites. Galiausiai jai pavyko pasinaudoti telefonu ir paskambinti mamai, kuri susisiekė su policija. Prekybos žmonėmis auka tapusi lietuvė buvo išvaduota ir grąžinta namo.
Mergina po šio įvykio iki šiol negali atsigauti. Iškart po kelionės jos psichikos būklė buvo tokia, kad mergina pradėjo vartoti stiprius raminančius vaistus. Dabar ji turi kitą bėdą – tapo nuo jų priklausoma.
„Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pasirodė, jog tie „paslaugūs“ vyrukai jau ne vienerius metus gyvena iš savo tautiečių prostitucijos“, – DELFI pasakojo Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė.
Vidutinis atlygis už fiktyvią santuoką – 4-5 tūkst. svarų
Internetiniuose skelbimuose, atvirai siūlančiuose sudaryti fiktyvią santuoką, už šią paslaugą siūloma vidutiniškai 4-5 tūkst. svarų. Merginos viliojamos labai lengvu uždarbiu ar galimybe prisidurti prie algos. Neretai paminima, kad ši santuoka Lietuvoje negaliotų.
„Ieškoma nuotaka Indijos piliečiui, santuoka tik dėl formalumo, jokio intymumo. Merginai bus dosniai atlyginta“, – rašoma viename skelbime. „Dokumentų tvarkymas užtruktų vos 3 savaites, o santuokoje reikėtų išbūti vos vienerius metus. Galiu pasiūlyti gyvenamą vietą, jei yra noro. Geriausia proga greitai, be vargo užsidirbti keletą tūkstantėlių“, – siūloma kitame. Merginoms jokių ypatingų reikalavimų nekelia – svarbiausia, kad jos būtų pilnametės, tuo metu neištekėjusios, turėtų draudimo numerį bei sąskaitą šalies banke. Taip pat pageidautina, kad mergina bent truputį mokėti anglų kalbą.
Pasitaiko atvejų, kai ir pačios merginos ar moterys siūlosi sudaryti fiktyvią santuoką su trečiųjų šalių piliečiais. Neretai jos prisipažįsta esančios vienišos mamos. Vyriausias moters nurodytas amžius, kurį teko matyti skelbimuose – 37 metai. Beje, fiktyvioms santuokoms pasiryžę ir vaikinai, paprastai iki 28 metų amžiaus.
Užsienio lietuviai šia tema diskutuoja ir įvairiuose forumuose. „Noriu užsidirbti pinigėlių, nes labai reikia (fiktyviai ištekėti už pakistaniečio). Kaip man apsisaugoti nuo apgavysčių?“ – labiau patyrusių tautiečių pagalbos ieškojo mergina.
„Pažįstu vieną fiktyviai Londone susituokusią porą (lesbietiska pora). Jos turėjo daryti normalias vestuves, kuriose net kažkokie UK pareigūnai buvo atėję, o dabar gyvena kartu, nes esą jas periodiškai tikrins. Jos šiaip draugės, tad joms nesvarbu. Bet čia juk pakistanietis, su kuriuo reikėtų vaidinti vyrą su žmona prieš pareigūnus!“ – įspėjo merginą internautai.
Kitas buvo dar griežtesnis. Jis papasakojo istoriją, kaip merginai už 10 tūkst. eurų pasiūlė susituokti su arabu. Ši atsisakė, bijodama, kad tapusi arabo žmona taptų vyro nuosavybe ir vargiai galėtų su juo išsiskirti. Tačiau sandorį siūlę arabai dar ilgai ją persekiojo, skambinėjo ir grasino. „O kas būtų, jei ji susituoktų? Dabar tūnotų kur nors užrakinta miesto pakraštyje“, – svarstė jis.
„Pažįstu merginą, kuri ištekėjo už juodaodžio. Iš pradžių viskas buvo gerai, gražu, pinigus į kairę ir į dešinę dalino, siuntė į Lietuvą, o dabar „užstatė“ jai vaiką, ji nėščia, išeiti niekur neišleidžia, uždaręs laiko. O merginos tėvai nieko nežino, įsivaizduoja, kad jų dukra užkandinėje dirba“, – pasakojo kita internautė.
Mitai apie greitas ir lengvas skyrybas po fiktyvios santuokos
Sudarant fiktyvią santuoką pinigai dažniausiai žadami arba dalimis, arba po santuokos įregistravimo. Pavyzdžiui, pirmuosius pinigus mergina gauna nunešusi pareiškimus, didžiąją sumos dalį – vestuvių dieną, o likusius pinigus – po vestuvių.
Kadangi prieš tvirtinant santuoką tokiai porai tenka atsakyti į keletą klausimų apie bendrą gyvenimą, atsakymai suderinami iš anksto. Kita vertus, nors fiktyvių vestuvių planuotojai tikina, kad sutuoktinių vėliau niekas netikrins, o išsiskirti po metų ar daugiausiai trejų nebus jokių problemų, kaip byloja minėti pavyzdžiai, ne viskas vyksta taip sklandžiai. „Sutuoktinis“ gali dingti, palikęs savo žmonai tik skolas, o pareigūnai gali pareikšti kaltinimus dėl sukčiavimo sudarant fiktyvią santuoką.
Praėjusių metų pradžioje Anglijoje Velso teismas nubaudė dvi lietuves, kurios per savo tuoktuves negalėjo susikalbėti su jaunikiais iš Indijos ir jų gerai nepažinojo. Kai vienos iš nuotakų buvo paklausta, už ko ji tekanti, ši parodė ne į tą vyrą, nors prieš tai tikino, kad pažįsta savo jaunikį daug metų, yra turėjusi su juo lytinių santykių. Merginoms buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, tiesa, kalėjimo jos visgi išvengė.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės žiniomis, vien Jungtinėje Karalystėje 2011 m. buvo nustatyta 110 įtartinų santuokų tarp lietuvių ir Pakistano piliečių. „Anglijos pareigūnai teigia, kad dažniausiai tokios santuokos sudaromos dėl ekonominės naudos. Užmokestis už tokios santuokos sudarymą gali siekti nuo 2000 iki 20 000 svarų“, – sakė pašnekovė.
Lietuvės populiarios ir Airijoje, todėl Lietuvos ambasada dar pernai išplatino įspėjimą nesusivilioti pasiūlymais sudaryti fiktyvias santuokas su Airijoje gyvenančiais ne ES šalių piliečiais. Atstovybės duomenimis, tokiuose pasiūlymuose gali būti žadamas dosnus atlygis, garantuojamas išlaikymas santuokos laikotarpiu, kelionės ir kitų išlaidų padengimas. Tačiau galiausiai pažadėtas užmokestis nėra sumokamas, merginos gali tapti lytinių ir smurtinių nusikaltimų aukomis. Siekdami suvaržyti galimybę kreiptis į teisėsaugos institucijas, nusikaltimo organizatoriai atima asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, apriboja laisvę.
Be to, merginoms teigiama, kad santuoka bus sudaryta tik formaliai, o vėliau ją bus galima lengvai nutraukti. Tačiau Airijoje sudarytą santuoką nutraukti yra ypač sunku. Ištuokos procesas užtrunka iki penkerių metų. Santuoką nutraukti gali tik teismas, o teisminis procesas gali pareikalauti išlaidų. Remiantis Airijos ir Lietuvos teisiniu reguliavimu, abu sutuoktiniai pretenduoja į santuokos metu įgytą turtą, todėl fiktyvus sutuoktinis gali pareikšti turtines pretenzijas.
Pagelbėjusi kazachstaniečiui moteris negavo nei pinigų, nei skyrybų
Nors gali susidaryti įspūdis, kad lietuvės savo noru užsiverčia fiktyvios santuokos kilpą, K. Mišinienė įsitikinusi, kad šioje srityje taikomi tie patys verbavimo mechanizmai, kaip ir prekyboje žmonėmis.
„Mes matome, kad verbuojamos pažeidžiamos moterys, kurios turi problemų, neranda darbo, yra vienišos mamos. Jos suviliojamos neva dideliais pinigais, joms žadama, kad po to iš karto bus galima greitai išsiskirti. Tai visiškai apgaulingas jaukas. Taip pat turime atvejų, kai fiktyvių santuokų sudaryti atvykusios merginos patenka į viešnamius, jos išprievartaujamos. Tai iš tiesų labai panašu į verbavimą prostitucijai, todėl nemanome, kad šios moterys gali būti lygiavertės fiktyvių santuokų bendrininkės. Kiek teko kalbėti su užsienio šalių pareigūnais, kurie stebi šių fiktyvių santuokų sudarymo mechanizmus, jie pastebi, kad liudininkai sudarant santuoką nuolat tie patys, keičiasi tik jaunikis ir nuotaka“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, visi ikisantuokiniai pažadai dažniausiai išgaruoja vos susituokus: merginos įtraukiamos į prostituciją, nebeatgauna dokumentų, tampa bankų skolininkėmis dėl „sutuoktinių“ skolų.
K. Mišinienė pažymėjo, kad šie pavojai slypi ne tik Anglijoje ar Airijoje, bet ir Lietuvoje. Štai „Caritas“ globoje atsidūrė 32 metų moteris iš vieno Pietų Lietuvos miestelio – 2 vaikus auginanti našlė.
„Jos sugyventinis šiuo metu kali už smurtą prieš ją, ji tuo džiaugiasi ir kartu bijo, nes tai išradingas smurtautojas. Savo mieste moteris susipažino su Kazachstano gyventoju, kuris pasiūlė jai 3000 Lt (kurie taip ir liko pažadais) už vedybas su juo, nes jam žūtbūt reikėjo prieglobsčio Lietuvoje. Esą namuose jį persekiojo reketininkai. Moteris sutiko, tik ją labai nustebino, jog liudytoju kazachstanietis atsivedė miestelyje gana žinomą advokatą. Iš karto po vedybų vyrukas dingo, nors buvo žadėjęs palaikyti ryšį dėl skyrybų dokumentų tvarkymo. Visos skyrybų problemos dabar ant moters pečių, buvęs liudininkas jos irgi vengia ir nesileidžia į kalbas. Policija atsisakė pradėti tyrimą“, – pasakojo pašnekovė.
Inga Saukienė
Publikuota 2013 m. vasario 19 d. www.delfi.lt