Pakistaniečiai, indai ir kiti trečiųjų šalių gyventojai žada solidžias sumas už bilietą į ES, tiksliau, už fiktyvias žmonas, suteikiančias jiems legalių piliečių statusą. Vis dažniau ant šio jauko užkimba ir lietuvės, tačiau reta sulaukia dosnaus atlygio. Kur kas dažniau merginos būna tiesiog išnaudojamos.
Namo grįžta apgautos
Maždaug 5 tūkst. litų – tokią sumą lietuvėms siūlo Airijoje ir Anglijoje veikiančios nusikalstamos grupuotės už santuokas su trečiųjų šalių piliečiais. Moterims žadama, kad nereikės vykdyti jokių žmonos pareigų, išsiskirti bus galima po kelių mėnesių, o visomis ištuokos procedūromis ir išlaidomis pasirūpins vyras.
“Susigundo daugybė moterų ir merginų. Tačiau tik kai kurioms sumokami pažadėti pinigai, daugelis grįžta į Lietuvą apgautos ir išnaudotos”, – pasakojo “Lietuvos Carito” projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” Kauno regiono koordinatorė Jolita Juškevičienė.
Iš Airijos neseniai grįžo mergina, išgyvenusi, jos žodžiais tariant, tikrą pragarą. Per socialinius tinklus susipažinusi su albanu, ji sulaukė pasiūlymo ištekėti už pakistaniečio. Už paslaugą merginai pažadėta 5 tūkst. litų. Nuvažiavusi į Airiją ji buvo apgyvendinta kambaryje su dar dešimt lietuvių, kurios laukė santuokų ir išsvajotų pinigų. Tačiau, nuotakoms sumokėjęs tik po 500 litų, visa kita tikriausiai pasiliko albanas, suradęs pakistaniečiams gražuolių.
Kita jauna moteris Emilija, nuvykusi į užsienį sudaryti fiktyvios santuokos, buvo verčiama iki vestuvių kartu gyventi su busimuoju sutuoktiniu ir vykdyti visas žmonos pareigas. “Tik pasakiusi, kad susirgo vaikas, ji gavo leidimą trumpam grįžti į Lietuvą. Žinoma, atgal jau negrįžo”, – pasakojo J. Juškevičienė.
Įkliūva naivios vienišės
Fiktyvių santuokų meistrai ne visuomet iš karto pasako, kam iš tikrųjų kviečiamos merginos. Viena lietuvaitė apstulbo sužinojusi, kad reikalinga ne sandėlio darbuotoja, bet žmona.
“Iš pradžių ta mergina atsisakė, bet paskui, supratusi, kad neturi pinigų grįžti namo, priėmė keistą pasiūlymą. Visuomet parenkamos socialiai pažeidžiamos merginos iš neturtingos aplinkos, neturinčios artimųjų, kurie jomis pasirūpintų, – pastebėjo J. Juškevičienė. – Merginos iš globos namų arba lengvai, o kartais ir vidutiniškai protiškai atsilikusios taip pat labai paklausios. Jomis dažnai naudojamasi, nes tokios merginos net nesupranta, kad buvo nuskriaustos, kad įvykdytas nusikaltimas, teisiniai procesai su tokiomis moterimis yra nepaprastai sudėtingi.”
Kartais į pinkles įkliūva ir savarankiškos, patirties turinčios moterys. Šiuo metu “Lietuvos Caritas” globoja trijų paauglių motiną, kuri susigundė 500 litų atlygiu už fiktyvią santuoką. “Viena augina vaikus, jai sudėtinga. Pažadėjo, kad nereikės tvarkyti skyrybų dokumentų. Vėliau moteris įvertino riziką. Norėdama gauti socialinę pašalpą, ji turi pristatyti pažymą apie visos šeimos pajamas, o jeigu bus susituokusi, reikės ir apie vyrą pranešti. Ji sudvejojo, ar tai bus naudinga šeimai”, – pasakojo J. Juškevičienė.
Moterys kovas pralaimi
“Lietuvos Carito” darbuotojos tikina, kad fiktyviai tuokiamasi gana dažnai, tačiau bylų teismuose beveik nėra. “Mūsų teisėsauga tikisi, kad ateis labai stiprus žmogus ir kovos už savo interesus taip pat kaip nusikaltėliai, kurie imasi visų įmanomų priemonių, samdo advokatus. Tos merginos visą gyvenimą buvo stumdomos, jos bijo žodį ištarti, todėl tas kovas dažnai ir pralaimi”, – kalbėjo J. Juškevičienė.
“Lietuvos Carito” projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” socialinė darbuotoja Lina Mačiulytė sako, kad ypač sudėtinga apklausti protiškai atsilikusias merginas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui pakėlus toną, jos iškart išsigąsta, užsisklendžia, nieko nebesako. “Mums dažnai atrodo, kad tyrėjai neturi specialių žinių, kaip prieiti prie žmogaus, jį apklausti. Apskritai vengiama tokių bylų, nes sunku įrodyti, kad santuoka fiktyvi. Nejaugi niekam nerūpi, kad nusikaltėliai pelnosi iš tų patiklių, dažnai nevisiškai protiškai sveikų merginų?” – stebėjosi L. Mačiulytė.
Įrodyti labai sudėtinga
Kauno miesto apylinkės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė Liudmila Borisova yra viena iš nedaugelio teisėsaugos darbuotojų, pateikusių teismui ieškinį dėl fiktyvios santuokos pripažinimo negaliojančia.
“Pasidomėjusi teismų praktika nustebau, kad šios kategorijos civilinių bylų teismuose praktiškai nėra. Nuvykau į Kauno miesto migracijos skyrių ir su šio skyriaus darbuotojų pagalba pavyko nustatyti galbūt fiktyvios santuokos atvejį. Surinkusi visą informaciją, įrodymus, kreipiausi į teismą su ieškiniu dėl fiktyvios santuokos pripažinimo negaliojančia, – pasakojo L.Borisova. – Sunkiai, bet man pavyko anuliuoti tą santuoką.”
Prokurorės teigimu, įrodyti, kad santuoka yra netikra, nėra lengva. Tiriant šį – medicinos studento iš Libano ir lietuvės – atvejį prokurorei pagelbėjo pati mergina, nusprendusi atskleisti tiesą. Prokurorė įrodė, kad jie kartu negyvena, nevykdo sutuoktinių pareigų ir netvarko bendro ūkio.
Gėdijasi, todėl nesiskundžia
Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje šeimos sujungimo pagrindu suteikia užsieniečiui daugiau teisių ir galimybių nei mokymosi pagrindu išduotas leidimas, todėl libanietis ir pasirūpino fiktyvia žmona iš Lietuvos.
“Bandžiau įrodyti, kad tai yra aktuali problema Lietuvai, siekiančiai būti saugia ES valstybe nare, patikima partnere migracinės politikos kontekste. Tokių santuokų pripažinimas negaliojančiomis yra tokių opių pasaulinio masto problemų kaip prostitucija, terorizmas, nelegali alkoholio gamyba, prekyba narkotikais, ginklais ir žmonėmis prevencija. Fiktyvių santuokų tikslas glaudžiai susijęs su teise į judėjimo laisvę ES viduje, todėl svarbus vaidmuo tenka ir Migracijos tarnybai”, – pabrėžė L.Borisova.
Prokurorė įsitikinusi, kad būtų galima laimėti ir daugiau panašių bylų, jeigu merginos netylėtų ir kreiptųsi į teisėsaugos institucijas. “Man asmeniškai labai įdomūs tokie atvejai, esu įsitikinusi, kad mes, prokurorai, nustatę panašius fiktyvios santuokos atvejus, privalome ginti viešąjį interesą. Suprantama, dažniausiai moterys nutyli, gėdijasi, nepasakoja apie tai, ką joms teko patirti. Nuslepia ir tai, kad sudarydamos fiktyvią santuoką jos turėjo materialinį suinteresuotumą”, – kalbėjo L.Borisova.
Publikuota 2011 m. gegužės 17 d. www.kauno.diena.lt
Rūta Stankevičiūtė