Iš Vokietijos viešnamio ištrūkusi kaunietė atsitiesė sunkiai. Bet jai pavyko. „Carito“ darbuotojos, padėjusios merginai kapanotis iš paties dugno, šypsosi matydamos į gyvenimą besikabinančią jauną moterį su maža dukrele.
Laiminga pabaiga
„Ruošiamės vežti į turgų pačių užaugintas petražoles ir krapus“, – šis prostitucijos vergovę išgyvenusios merginos ištartas sakinys nudžiugino ir sujaudino Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ Kauno regiono koordinatores. Prieš trejus metus niekuo pasaulyje jau nebetikinti, įsibaiminusi, nepasitikinti savimi 20-metė pabėgo iš vieno Vokietijos viešnamio ir parvažiavo į Lietuvą. Tačiau grįžti į normalų gyvenimą jai buvo labai nelengva.
Laimė, kad murzina, nubalnotomis kojomis, neskalbtais drabužiais, bet visada pasidažiusi mergina neatstūmė „Carito“ projekto koordinatorių pagalbos. Pabučiavusi dar 3-ejų neturinčią dukrelę į kaktą, dabar jau jauna mama ryžosi papasakoti apie savo išgyvenimus.
Mylimasis paspendė spąstus
Akvilei (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dar nebuvo 17-kos, kai susipažino su Robertu. Jam buvo apie 40. „Įsimylėjau. Nerūpėjo nei mokslai, nei kas kita“, – skaudžiai šyptelėjo Akvilė.
Visi aplinkiniai kartojo merginai, kad Robertas nėra geras žmogus. Bet pastabų apie mylimąjį Akvilė negirdėjo. Galiausiai Robertas pasiūlė merginai vykti užsidirbti į Vokietiją. Abu išvažiavo.
Robertas įsidarbino statybose, Akvilė – bare. „Ten buvo rusų baras. Nesupratau kalbos, bet šeimininkė gestais parodydavo, ką turiu daryti“, – pradžią prisiminė Akvilė. Darbas truko tik savaitę. Paaiškėjo, kad baro šeimininkai negali jos pasilikti, nes ji nelegalė.
Darbu atvykėliams rūpinęsis vyras pareiškė, kad Akvilei rado kitą darbą, tik kitame mieste, todėl su Robertu mergina gyventi nebegalės. Tada Akvilė dar nežinojo, kad jos mylimasis Robertas prisidėjo prie jos kelio vergijon. Ji buvo išvežta į kitą Vokietijos miestą.
Ašaros ir maldavimai nepadėjo
„Kai tame bare pamačiau pusnuoges merginas, supratau, kad papuoliau į bėdą“, – pritilo Akvilė.
Viešnamyje buvo daug merginų. Tačiau nė vienos lietuvės. Akvilė nemokėjo jokios užsienio kalbos, bet visa savo povyza mėgino parodyti, kad nesutinka dirbti tokio darbo. Viešnamio šeimininkas vokietis ir jo žmona rusė dėl Akvilės pasiskundė merginą atvežusiam Tomui.
„Aš nežinau, ką jie kalbėdavo, bet Tomas nuolat kartojo, kad nusiraminčiau. Aš negalėjau nusiraminti“, – pasakojo Akvilė.
„Tie vyrai matė, kad aš drebu, kad nenoriu to daryti, bet jie nekreipė dėmesio“, – skausmingai ištarė ji.
„Ir verkiau, ir prašiau, ir galą pasidaryti norėjau. Niekas nepadėjo“, – kalbėjo mintimis į praeitį sugrįžusi Akvilė.
Tapo viešnamio kaline
Tik vėliau Akvilė suprato, kad viešnamio šeimininkai už ją sumokėjo ir ji turi uždirbti jiems tuos pinigus. Jai atrodė, kad laikas sustojo. Dienų dienas Akvilė leido viešnamyje
Ji net neįsivaizduoja, už kiek buvo parduota ir kiek ji uždirbo. Šeimininkai su ją pardavusiu Tomu kalbėdavo rusiškai arba vokiškai. Akvilė nesuprato. „Kitos merginos ten buvo savo noru. Jos pirkdavosi įvairių dalykų, valgė, ką norėjo“, – Akvilė tikina taip ir nesusiradusi nė vienos draugės, su kuria galėtų pasišnekėti.
Kelionė namo į Lietuvą
Kai viešnamyje pasirodė Akvilės draugas lietuvis Robertas, jie nekalbėjo apie tai, kodėl jis sutiko ją parduoti. Merginą užplūdo džiaugsmas, kai Robertas sutiko padėti jai pabėgti. „Apskaičiavau, kad tų pinigų, kuriuos turiu, pakaktų sumokėti kelionei autobusiuku į Lietuvą“, – pasakojo Akvilė. Lietuviai taksi ir lėkė kuo toliau nuo vokiečių viešnamio.
Tačiau Lietuva Akvilės nepasitiko svetingai. Ji – našlaitė. Tėvą palaidojo būdama devynerių, po penkerių rado sušalusią mamą. Merginos tėvai smarkiai gėrė.
Mergaite ėmė rūpintis močiutė, tačiau dėl aklos meilės Robertui Akvilė pati užtrenkė duris į senolės namus. Mergina nenujautė, kad močiutė širdyje jai seniai atleido. Akvilė nedrįso pasibelsti į močiutės duris.
Tyrimas buvo nutrauktas
Bėgliai Lietuvoje apsigyveno pas Roberto seserį. Netrukus Robertas už kitas nusikalstamas veikas pateko teisėsaugos akiratin. Neturėdama kur dėtis Akvilė liko vergauti Roberto seseriai. Neaišku, kiek dar toks gyvenimas būtų tęsęsis, bet mergina sužinojo, kad jos ieško jau kartą ją pardavęs Tomas.
Akvilė suprato vėl turinti bėgti. Taip prasidėjo jos gyvenimas gatvėje, o guoliu tapo kalno šlaitas. Daugiau nebuvo kur grimzti. Policija. Paskui – kelionė į „Carito“ rankas ir mažais žingsneliais prasidėjęs kopimas į gyvenimo kalną.
Akvilė papasakojo savo pardavimo istoriją pareigūnams. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jis baigėsi be rezultatų. Pareigūnai konstatavo, kad Akvilės parodymai nenuoseklūs, trūksta įrodymų. Priimtas sprendimas tyrimą nutraukti.
Programa atstumtajai
Toli gražu ne iš karto Akvilė prisileido programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatores. Po trejų su puse metų galima džiaugtis – Akvilė mokosi, šiuo metu atlieka praktiką, augina dukrelę. Ir pagaliau gyvena pas močiutę.
„Vasarą pilna darbų. Vos spėju. Daržai, šiltnamis, visi buities darbai“, – vardijo Akvilė, pasisodinusi ant kelių dukrytę. Koordinatorė Jolita Juškevičienė patvirtino, kad dabar su Akvile susitinka pasikalbėti tik apie tai, kaip jai sekasi.
Abi juokiasi, kad pradžia buvo titaniška – psichologų konsultacijos, kelionės pas gydytojus, į policiją. „Carito“ darbuotojos lydėdavo Akvilę net į dušą. Po to merginą perrengdavo švariais drabužiais. Ji buvo visiškai palūžusi.
„Viena nebūčiau išsikapsčiusi“, – purto galvą jauna karčią gyvenimo mokyklą perėjusi 24-erių mergina.
Jolita Juškevičienė
Projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“
Kauno regiono koordinatorė
Statistiškai prekybos žmonėmis mastas nesikeičia jau kelerius metus, tačiau oficiali statristika neatspindi realybės. Kinta prekybos žmonėmis formos. Suteneriai nusitaikę į labiausiai pažeidžiamą socialinį sluoksnį – į merginas su psichologinėmis, psichikos problemomis, į tas, kurios mažai kam rūpi. Gyvenimo į kampą įspeista moteris neretai pati pasirenka tokį kelią.
Kol valstybė neužtikrins socialinės saugos moterims ir efektyvaus baudžiamojo persekiojimo jų išnaudotojams, kol vyrai nesupras, kad pirkdami moterį skatina prostituciją – išnaudojimo ir smurto prieš moterį formą, tol niekas nesikeis.
Primename, kad nukentėjusios merginos drąsiai gali kreiptis pagalbos. Lietuvos „Caritas“, Papilio g. 5, Kaunas, tel. (8 37) 323 300 caritas@003.pavyzdys.site www.anti-trafficking.lt
Mastai nesuskaičiuojami
Europolo duomenimis, Europoje nuo prekeivių žmonėmis kasmet nukenčia apie 120 tūkst. žmonių. Iš trijų Baltijos šalių kasmet išvežama arba savo noru išvažiuoja apie 3000 moterų, iš jų daugiausiai (1000–1200) iš Lietuvos. Ne kiekviena nukentėjusioji kreipiasi pagalbos, todėl tikslios informacijos apie prekybos žmonėmis mastą nėra.
Diana Krapavickaitė
Publikuota 2011 m. gruodžio 9 d. www.kauno.diena.lt
