Žadėtas darbas Klaipėdos viešbutyje ir 300 eurų atlygis iš nedidelio miestelio 22 m. Aurą (vardas pakeistas – DELFI) atviliojo į Klaipėdą, tačiau čia ji pakliuvo į sutenerių poros rankas ir gavo vienintelį pasiūlymą – parsidavinėti. Socialiai pažeidžiamai, jokių pajamų ir gyvenamosios vietos neturinčiai bei išsigandusiai merginai neliko nieko kito, kaip tapti nešvaraus nusikalstamo verslo dalimi.
Oficialiai praėjusiais metais prekybos žmonėmis dėl seksualinio išnaudojimo ir priverstinio darbo aukomis tapo 31 asmuo. Visos – moterys, skelbiama Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtoje kovos su prekyba žmonėmis apžvalgoje. Specialistai skeptiški – tokie skaičiai tik parodo, kad įtraukimo į prostituciją problema šalyje vis dar nesprendžiama, o tikrieji jos mastai lieka šešėlyje ir gali būti šokiruojantys. Kaip rodo Auros atvejis, sunku apginti net ir tas moteris, kurių skriaudikai pakliuvo į teisėsaugos akiratį. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas vieną iš sutenerių buvo visiškai išteisinęs, kitą kaltu pripažino ne dėl visų inkriminuojamų nusikaltimų. Be to, patys išnaudotojai nepraleido progos bylos nagrinėjimo metu užsipulti auką – tikino, kad parsidavinėti norėjo pati, galėjo bėgti, mėgino įrodyti, kad jos parodymai neadekvatūs ir jais neva negalima tikėti.
Galiausiai byloje visus taškus sudėliojo Apeliacinis teismas: sutuoktinių porai Vaivai Lukinai ir Michailui Lukinui atitinkamai skyrė laisvės atėmimą dvejus ir ketverius metus, bausmes atliekant pataisos namuose. Išsisukti nepavyko ir moterį suteneriams pardavusiam bei visiško išteisinimo siekusiam Vladui Aleksandravičiui – jis už grotų praleis septynerius metus.
Išnaudotos moters istorija paliečia ir kitą, Lietuvoje itin paplitusią skurdo problemą, nes Aura į sekso vergiją pakliuvo todėl, kad mėgino išsivaduoti iš itin sudėtingos materialinės padėties, – kaip nustatyta byloje, ji neturėjo lėšų net minimaliems poreikiams užtikrinti, o dėl socialinių įgūdžių stokos patikliai susidomėjo jai žadamu darbu ir atlygiu.
Perdavimas įvyko prie prekybos centro
Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, būtent V. Aleksandravičius surado auką, apgaule atviliojo į Klaipėdą ir perdavė ją sutuoktiniams, žinodamas, kad moteris turės verstis prostitucija. Kaip rašoma teismo nuosprendyje, į jo akiratį patekusi jauna moteris neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio ir gyvenamosios vietos, buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Kaip konstatavo teismas, V. Aleksandravičius pasinaudojo aukos „noru pakeisti gyvenimą, ištrūkti iš skurdo, pavartojo prieš ją apgaulę įtikindamas, kad ji dirbs viešbutyje kambarine“. Vyras moterį įtikino, kad už darbą jai bus mokamas 300–400 eurų atlyginimas, o ji pati galės gyventi „pas jo gerus pažįstamus“.
Taip nuteistasis įtikino moterį vykti iš mažo miestelio į Klaipėdą ir čia prie vieno prekybos centro ją perdavė suteneriams. Pasak nuteistosios V. Lukinos parodymų, V. Aleksandravičius iš karto sutuoktinių porai pasakė, kad „ta mergina dirbs prostitute“. „Siūlė dar kelias merginas atvežti ir taip prasukti verslą“, – nuteistosios V. Lukinos parodymai cituojami byloje.
Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, V. Aleksandravičius aiškiai žinojo, jog moteris bus išnaudojama prostitucijos tikslais ir siekė iš to pasipelnyti. Nuteistoji V. Lukina pareigūnus patikino, jog V. Aleksandravičius „už surastą tokiam darbui žmogų“ prašė mokėti po 500 eurų kas savaitę.
Išnaudotos moters istorija paliečia ir kitą, Lietuvoje itin paplitusią skurdo problemą, nes Aura į sekso vergiją pakliuvo todėl, kad mėgino išsivaduoti iš itin sudėtingos materialinės padėties, – kaip nustatyta byloje, ji neturėjo lėšų net minimaliems poreikiams užtikrinti, o dėl socialinių įgūdžių stokos patikliai susidomėjo jai žadamu darbu ir atlygiu.
Perdavimas įvyko prie prekybos centro
Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, būtent V. Aleksandravičius surado auką, apgaule atviliojo į Klaipėdą ir perdavė ją sutuoktiniams, žinodamas, kad moteris turės verstis prostitucija. Kaip rašoma teismo nuosprendyje, į jo akiratį patekusi jauna moteris neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio ir gyvenamosios vietos, buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Kaip konstatavo teismas, V. Aleksandravičius pasinaudojo aukos „noru pakeisti gyvenimą, ištrūkti iš skurdo, pavartojo prieš ją apgaulę įtikindamas, kad ji dirbs viešbutyje kambarine“. Vyras moterį įtikino, kad už darbą jai bus mokamas 300–400 eurų atlyginimas, o ji pati galės gyventi „pas jo gerus pažįstamus“.
Taip nuteistasis įtikino moterį vykti iš mažo miestelio į Klaipėdą ir čia prie vieno prekybos centro ją perdavė suteneriams. Pasak nuteistosios V. Lukinos parodymų, V. Aleksandravičius iš karto sutuoktinių porai pasakė, kad „ta mergina dirbs prostitute“. „Siūlė dar kelias merginas atvežti ir taip prasukti verslą“, – nuteistosios V. Lukinos parodymai cituojami byloje.
Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, V. Aleksandravičius aiškiai žinojo, jog moteris bus išnaudojama prostitucijos tikslais ir siekė iš to pasipelnyti. Nuteistoji V. Lukina pareigūnus patikino, jog V. Aleksandravičius „už surastą tokiam darbui žmogų“ prašė mokėti po 500 eurų kas savaitę.
Apie tokį sandorį, nustatyta byloje, auka nieko nežinojo ir nė negalėjo įtarti, nes sutuoktinių porai tariantis su V. Aleksandravičiumi į prekeivių žmonėmis pinkles pakliuvusi moteris sėdėjo automobilyje ir pokalbio negirdėjo.
V. Aleksandravičiaus advokatas bandė teismą įtikinti, jog jo ginamasis niekaip neprisidėjo prie aukos sprendimo verstis prostitucija, pats jos neatvežė į Klaipėdą. Vis dėlto Apeliacinis teismas konstatavo, jog vyras pasinaudojo nukentėjusiosios pažeidžiamumu ir apgaule ją pardavė bei sukūrė sąlygas moterį įtraukti į prostituciją bei išnaudoti.
„Pažymėtina, kad asmens perdavimas (…) kaip veikla, įeinanti į prekybos žmonėmis sudėtį, – tai nusikalstamas sandoris, kuris sudarytas išnaudojimo tikslais ir kurio metu kaltininkas perleidžia nukentėjusį asmenį iš savo kontrolės kito asmens kontrolei. Esant šiai prekybos žmonėmis išraiškos formai galima sakyti, jog nukentėjusysis tik pakeičia savo „savininką“. Taigi asmens perdavimo (…) sandorio metu yra disponuojama jau nelaisvu žmogumi“, – pabrėžė teisėjų kolegija.
Atėmė mobilųjį ir liepė tenkinti vyrus
Pažeidžiamą moterį įsigijusi sutenerių pora, rašoma nuosprendyje, ją nusivežė į savo butą Klaipėdoje. Kaip liudijo pati nukentėjusioji, „Lukinai (…) iš karto nepasakė, ką reikės daryti. Kai pailsėjo, vakare pasakė, kad reikės aptarnauti vyrus“.
Be to, iš aukos sutenerių pora, konstatavo teismas, atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir nuolat stebėjo, kad moteris niekur nepabėgtų.
„Paskui M. Lukinas laikraštyje ir internetiniuose portaluose įdėjo skelbimų apie teikiamas seksualinio pobūdžio paslaugas. Seksualinėms paslaugoms teikti V. Lukina ir M. Lukinas sudarė sąlygas savo gyvenamojoje vietoje (…). Jie suteikė aukai savo ryšio priemones, kad nukentėjusioji galėtų atsiliepti į pagal skelbimus skambinančiųjų skambučius. Stebėjo ateinančius ir išeinančius asmenis, kuriems buvo suteikiamos seksualinės paslaugos, paimdavo pinigus“, – tyrimo metu surinkti duomenys cituojami byloje.
Sutuoktinių pora nustatė ir seksualinių paslaugų įkainius – 50 eurų už pusvalandį. Suteneriai aukai žadėjo, jog 10 arba 20 eurų atiteks jai, tačiau visus pinigus pasiimdavo patys. Nors kartu su vyru prostitucijai moterį išnaudojusi V. Lukina atkakliai teisme bandė įrodyti, kad aukos parsidavinėti niekas nevertė ir ji neva būtų galėjusi pabėgti, jei tik būtų norėjusi, pati nukentėjusioji pripažino, jog sutenerių bijojo. Be to, kaip matyti iš tyrimo duomenų, visiškai neturėjo pinigų, nes į Klaipėdą atvyko skursdama, o čia iš jos visas lėšas atimdavo suteneriai. Šias aplinkybes įvertino ir Apeliacinis teismas.
„Akivaizdu, jog (…) nukentėjusiosios socialinė ir materialinė padėtis buvo sunki, jai reikėjo pinigų elementariems poreikiams patenkinti. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo apsunkinta galimybė priimti teisingą sprendimą dėl V. Lukinos ir M. Lukino jai teikiamo pasiūlymo. Nukentėjusioji sutiko dirbti prostitute, tačiau jos sutikimas buvo nulemtas jos pažeidžiamumo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sutikimas būti išnaudojamam (šiuo atveju – dirbti prostitute), duotas pasinaudojant asmens pažeidžiamumu ar bet kuria kita valios palenkimo forma, negali būti laikomas savanorišku“, – pabrėžė teisėjų kolegija.
V. Lukina išlipti iš balos sausa bandė ir versdama visą kaltę savo sutuoktiniui. Iš pradžių tyrėjams ji teigė, kad neva nė nežinojo, jog Aura bus verčiama dirbti prostitute, tačiau jos vyras liudijo visai ką kitą – su žmona dėl to susitarė iš anksto, dar iki aukai atvykstant į uostamiestį, ir gavo jos pritarimą.
Slapta filmavo sekso pirkėjus, bet pirmos instancijos teismas nieko blogo neįžvelgė
Kaip nustatyta byloje, sutuoktinių pora nelegalų verslą buvo įsukusi tiesiog savo bute, kur iki atsivežant auką seksualines paslaugas už pinigus teikė ir pati nuteistoji V. Lukina. Dar labiau sukrečia tai, jog pora augino mažametį vaiką.
Pareigūnams pavyko išsiaiškinti, jog sutuoktiniai ne tik užsidirbdavo iš prostitucijos, bet ir slapta filmavo seksualinių paslaugų pirkėjus. Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, slaptas kameras nuteistas M. Lukinas buvo įtaisęs buto koridoriuje ir miegamajame, kuriame žmona vertėsi prostitucija. Nuteistasis, konstatuota byloje, vaizdo įrašus saugojo savo telefone. Jis tyrėjams aiškino, kad to neva reikėjo seksualines paslaugas teikiančių moterų saugumui užtikrinti.
Tokie nuteistojo argumentai įtikino pirmos instancijos Klaipėdos apygardos teismą – vyras dėl informacijos rinkimo apie privatų tyrimo metu nenustatytų asmenų gyvenimą nuteistas nebuvo. Teismas tokį sprendimą argumentavo tuo, kad nėra duomenų apie nukentėjusius dėl filmuotos intymios medžiagos. Vis dėlto prokurorui apskundus nuosprendį Apeliacinis teismas taškus sudėliojo visai kitaip ir dėl šio nusikaltimo M. Lukiną pripažino kaltu.
„Teismas nustatė, kad M. Lukinui priklausančiame mobiliojo ryšio telefone buvo rasti du nespalvoti vaizdo įrašai (…), kur nufilmuota V. Lukina, su tyrimo metu nenustatytu asmeniu atliekantys lytinį aktą. Prokuroro teigimu, tokio pobūdžio jautrios informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas galimas tik asmeniui sutikus ir jam žinant. Šiuo atveju tai buvo daroma slapta ir sistemingai, tuo labiau minėta informacija buvo kaupiama“, – sprendimą argumentavo Apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Nuosprendis pasikeitė kardinaliai
Pirmos instancijos teismas pasigailėjo ir V. Lukinos. Nors ji buvo kaltinama sąvadavimu, prostitucijos organizavimu ir vadovavimu, o apie tokią moters veiklą patvirtino tiek auka, tiek jos sutuoktinis, Klaipėdos apygardos teismas ją išteisino.
„(…) nėra pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad V. Lukina veikdama bendrininkų grupėje su M. Lukinu įgijo žmogų, žinodama, kad nukentėjusioji bus išnaudojama prostitucijai (…)“, – sprendimą argumentavo Klaipėdos apygardos teismas.
Šie argumentai taip pat neįtikino Apeliacinio teismo. Teisėjų kolegija nusprendė, kad tai, jog pati V. Lukina vertėsi prostitucija, o jos santykiai su vyru buvo prasti, dar nepaneigia, kad ji tyčia, turėdama tikslą pasipelnyti, išnaudojo kitą, pasirinkimo neturėjusį asmenį. Apie nuteistosios vaidmenį nusikalstamose veikose nuosekliai liudijo ir pati nukentėjusioji.
„Atvažiavus į jų butą tiek Vaiva, tiek Michailas su manimi elgėsi draugiškai, kalbėjo apie visokius niekus. Paskui pradėjo kalbą apie tai, kad aš galėsiu gerai užsidirbti, ir po truputį leido suprasti, kad jo žmona Vaiva iki man atvykstant pati klientams už atlygį teikdavo seksualines paslaugas. Vaiva sakė, kad per dieną užsidirba po 300 eurų. (…)
Tą pačią dieną Vaiva pasakė Michailui, kad iš manęs reikia paimti SIM kortelę, kad niekam nepaskambinčiau. Nei Michailas, nei Vaiva mano atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tik psichologiškai gąsdindavo. Vaiva vis sakydavo, kad, jei kur dingsiu, vis tiek suras, o tada blogai baigsis“, – savo išgyvenimus pareigūnams pasakojo nukentėjusioji.
Be to, pati V. Lukina pripažino, kad nors tiek jos, tiek aukos iš klientų gautus pinigus kontroliavo sutuoktinis, jie buvo leidžiami poros bendriems poreikiams – buto nuomai, maistui, rūbams, vaikui išlaikyti.
V. Aleksandravičiaus advokatas bandė teismą įtikinti, jog jo ginamasis niekaip neprisidėjo prie aukos sprendimo verstis prostitucija, pats jos neatvežė į Klaipėdą. Vis dėlto Apeliacinis teismas konstatavo, jog vyras pasinaudojo nukentėjusiosios pažeidžiamumu ir apgaule ją pardavė bei sukūrė sąlygas moterį įtraukti į prostituciją bei išnaudoti.
„Pažymėtina, kad asmens perdavimas (…) kaip veikla, įeinanti į prekybos žmonėmis sudėtį, – tai nusikalstamas sandoris, kuris sudarytas išnaudojimo tikslais ir kurio metu kaltininkas perleidžia nukentėjusį asmenį iš savo kontrolės kito asmens kontrolei. Esant šiai prekybos žmonėmis išraiškos formai galima sakyti, jog nukentėjusysis tik pakeičia savo „savininką“. Taigi asmens perdavimo (…) sandorio metu yra disponuojama jau nelaisvu žmogumi“, – pabrėžė teisėjų kolegija.
Atėmė mobilųjį ir liepė tenkinti vyrus
Pažeidžiamą moterį įsigijusi sutenerių pora, rašoma nuosprendyje, ją nusivežė į savo butą Klaipėdoje. Kaip liudijo pati nukentėjusioji, „Lukinai (…) iš karto nepasakė, ką reikės daryti. Kai pailsėjo, vakare pasakė, kad reikės aptarnauti vyrus“.
Be to, iš aukos sutenerių pora, konstatavo teismas, atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir nuolat stebėjo, kad moteris niekur nepabėgtų.
„Paskui M. Lukinas laikraštyje ir internetiniuose portaluose įdėjo skelbimų apie teikiamas seksualinio pobūdžio paslaugas. Seksualinėms paslaugoms teikti V. Lukina ir M. Lukinas sudarė sąlygas savo gyvenamojoje vietoje (…). Jie suteikė aukai savo ryšio priemones, kad nukentėjusioji galėtų atsiliepti į pagal skelbimus skambinančiųjų skambučius. Stebėjo ateinančius ir išeinančius asmenis, kuriems buvo suteikiamos seksualinės paslaugos, paimdavo pinigus“, – tyrimo metu surinkti duomenys cituojami byloje.
Sutuoktinių pora nustatė ir seksualinių paslaugų įkainius – 50 eurų už pusvalandį. Suteneriai aukai žadėjo, jog 10 arba 20 eurų atiteks jai, tačiau visus pinigus pasiimdavo patys. Nors kartu su vyru prostitucijai moterį išnaudojusi V. Lukina atkakliai teisme bandė įrodyti, kad aukos parsidavinėti niekas nevertė ir ji neva būtų galėjusi pabėgti, jei tik būtų norėjusi, pati nukentėjusioji pripažino, jog sutenerių bijojo. Be to, kaip matyti iš tyrimo duomenų, visiškai neturėjo pinigų, nes į Klaipėdą atvyko skursdama, o čia iš jos visas lėšas atimdavo suteneriai. Šias aplinkybes įvertino ir Apeliacinis teismas.
„Akivaizdu, jog (…) nukentėjusiosios socialinė ir materialinė padėtis buvo sunki, jai reikėjo pinigų elementariems poreikiams patenkinti. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo apsunkinta galimybė priimti teisingą sprendimą dėl V. Lukinos ir M. Lukino jai teikiamo pasiūlymo. Nukentėjusioji sutiko dirbti prostitute, tačiau jos sutikimas buvo nulemtas jos pažeidžiamumo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sutikimas būti išnaudojamam (šiuo atveju – dirbti prostitute), duotas pasinaudojant asmens pažeidžiamumu ar bet kuria kita valios palenkimo forma, negali būti laikomas savanorišku“, – pabrėžė teisėjų kolegija.
V. Lukina išlipti iš balos sausa bandė ir versdama visą kaltę savo sutuoktiniui. Iš pradžių tyrėjams ji teigė, kad neva nė nežinojo, jog Aura bus verčiama dirbti prostitute, tačiau jos vyras liudijo visai ką kitą – su žmona dėl to susitarė iš anksto, dar iki aukai atvykstant į uostamiestį, ir gavo jos pritarimą.
Slapta filmavo sekso pirkėjus, bet pirmos instancijos teismas nieko blogo neįžvelgė
Kaip nustatyta byloje, sutuoktinių pora nelegalų verslą buvo įsukusi tiesiog savo bute, kur iki atsivežant auką seksualines paslaugas už pinigus teikė ir pati nuteistoji V. Lukina. Dar labiau sukrečia tai, jog pora augino mažametį vaiką.
Pareigūnams pavyko išsiaiškinti, jog sutuoktiniai ne tik užsidirbdavo iš prostitucijos, bet ir slapta filmavo seksualinių paslaugų pirkėjus. Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, slaptas kameras nuteistas M. Lukinas buvo įtaisęs buto koridoriuje ir miegamajame, kuriame žmona vertėsi prostitucija. Nuteistasis, konstatuota byloje, vaizdo įrašus saugojo savo telefone. Jis tyrėjams aiškino, kad to neva reikėjo seksualines paslaugas teikiančių moterų saugumui užtikrinti.
Tokie nuteistojo argumentai įtikino pirmos instancijos Klaipėdos apygardos teismą – vyras dėl informacijos rinkimo apie privatų tyrimo metu nenustatytų asmenų gyvenimą nuteistas nebuvo. Teismas tokį sprendimą argumentavo tuo, kad nėra duomenų apie nukentėjusius dėl filmuotos intymios medžiagos. Vis dėlto prokurorui apskundus nuosprendį Apeliacinis teismas taškus sudėliojo visai kitaip ir dėl šio nusikaltimo M. Lukiną pripažino kaltu.
„Teismas nustatė, kad M. Lukinui priklausančiame mobiliojo ryšio telefone buvo rasti du nespalvoti vaizdo įrašai (…), kur nufilmuota V. Lukina, su tyrimo metu nenustatytu asmeniu atliekantys lytinį aktą. Prokuroro teigimu, tokio pobūdžio jautrios informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas galimas tik asmeniui sutikus ir jam žinant. Šiuo atveju tai buvo daroma slapta ir sistemingai, tuo labiau minėta informacija buvo kaupiama“, – sprendimą argumentavo Apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Nuosprendis pasikeitė kardinaliai
Pirmos instancijos teismas pasigailėjo ir V. Lukinos. Nors ji buvo kaltinama sąvadavimu, prostitucijos organizavimu ir vadovavimu, o apie tokią moters veiklą patvirtino tiek auka, tiek jos sutuoktinis, Klaipėdos apygardos teismas ją išteisino.
„(…) nėra pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad V. Lukina veikdama bendrininkų grupėje su M. Lukinu įgijo žmogų, žinodama, kad nukentėjusioji bus išnaudojama prostitucijai (…)“, – sprendimą argumentavo Klaipėdos apygardos teismas.
Šie argumentai taip pat neįtikino Apeliacinio teismo. Teisėjų kolegija nusprendė, kad tai, jog pati V. Lukina vertėsi prostitucija, o jos santykiai su vyru buvo prasti, dar nepaneigia, kad ji tyčia, turėdama tikslą pasipelnyti, išnaudojo kitą, pasirinkimo neturėjusį asmenį. Apie nuteistosios vaidmenį nusikalstamose veikose nuosekliai liudijo ir pati nukentėjusioji.
„Atvažiavus į jų butą tiek Vaiva, tiek Michailas su manimi elgėsi draugiškai, kalbėjo apie visokius niekus. Paskui pradėjo kalbą apie tai, kad aš galėsiu gerai užsidirbti, ir po truputį leido suprasti, kad jo žmona Vaiva iki man atvykstant pati klientams už atlygį teikdavo seksualines paslaugas. Vaiva sakė, kad per dieną užsidirba po 300 eurų. (…)
Tą pačią dieną Vaiva pasakė Michailui, kad iš manęs reikia paimti SIM kortelę, kad niekam nepaskambinčiau. Nei Michailas, nei Vaiva mano atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tik psichologiškai gąsdindavo. Vaiva vis sakydavo, kad, jei kur dingsiu, vis tiek suras, o tada blogai baigsis“, – savo išgyvenimus pareigūnams pasakojo nukentėjusioji.
Be to, pati V. Lukina pripažino, kad nors tiek jos, tiek aukos iš klientų gautus pinigus kontroliavo sutuoktinis, jie buvo leidžiami poros bendriems poreikiams – buto nuomai, maistui, rūbams, vaikui išlaikyti.
Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad jau pirmos instancijos teismas nustatė, jog nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, tačiau jų priimdami sprendimą dėl V. Lukinos nevertino ir neargumentavo, kodėl. Teisėjų kolegijos sprendimu, V. Lukina pripažinta kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.
Pirmos instancijos teismo sprendimas buvo akibrokštas
Kaip teigia kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė, sudėtingas šios bylos nagrinėjimas tik įrodo, jog Lietuvoje į moterų pardavimą prostitucijai vis dar žiūrima pakankamai tolerantiškai.
„Juk nusikaltėliai ne vakar ir ne šiandien buvo sukūrę šį puikiai veikusį bordelį, ten turėjo būti išnaudota ne viena moteris. Pastaruoju metu dažnai girdime, ypač iš teisėsaugos, jog prostitucija, kaip prekybos žmonėmis forma, šalyje nyksta, užleidžia vietą kitokio pobūdžio išnaudojimui. Bet ar tai tiesa? Pasaulinė statistika rodo, jog kasmet apie 25 mln. asmenų tampa prekybos žmonėmis aukomis, iš jų 71 proc. yra moterys ir mergaitės, seksualinio išnaudojimo aukos. Jeigu dėl įvairiausių priežasčių mes pas save to nematome, sunkiai pasiekusiose teismą bylose gailimės prekeivių žmonėmis – tada, žinoma, tarptautinė statistika mums negalioja“, – teigė K. Mišinienė.
Kalbėdama apie konkretų Auros atvejį pašnekovė tikino, kad šiuo metu su moterimi dirba KOPŽI centro specialistai, jai teikiama psichologinė ir socialinė pagalba, padedama tvarkyti dokumentus dėl žalos kompensavimo. Vis dėlto, anot K. Mišinienės, kardinaliai kitokie skirtingų instancijų teismų sprendimai kelia nerimą.
Pirmos instancijos teismo sprendimas buvo akibrokštas
Kaip teigia kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė, sudėtingas šios bylos nagrinėjimas tik įrodo, jog Lietuvoje į moterų pardavimą prostitucijai vis dar žiūrima pakankamai tolerantiškai.
„Juk nusikaltėliai ne vakar ir ne šiandien buvo sukūrę šį puikiai veikusį bordelį, ten turėjo būti išnaudota ne viena moteris. Pastaruoju metu dažnai girdime, ypač iš teisėsaugos, jog prostitucija, kaip prekybos žmonėmis forma, šalyje nyksta, užleidžia vietą kitokio pobūdžio išnaudojimui. Bet ar tai tiesa? Pasaulinė statistika rodo, jog kasmet apie 25 mln. asmenų tampa prekybos žmonėmis aukomis, iš jų 71 proc. yra moterys ir mergaitės, seksualinio išnaudojimo aukos. Jeigu dėl įvairiausių priežasčių mes pas save to nematome, sunkiai pasiekusiose teismą bylose gailimės prekeivių žmonėmis – tada, žinoma, tarptautinė statistika mums negalioja“, – teigė K. Mišinienė.
Kalbėdama apie konkretų Auros atvejį pašnekovė tikino, kad šiuo metu su moterimi dirba KOPŽI centro specialistai, jai teikiama psichologinė ir socialinė pagalba, padedama tvarkyti dokumentus dėl žalos kompensavimo. Vis dėlto, anot K. Mišinienės, kardinaliai kitokie skirtingų instancijų teismų sprendimai kelia nerimą.
„Šioje byloje išteisinta sutenerė, dalyvavusi aukos pardavimo sandėryje, organizavusi jos prostituciją, buvo tikras akibrokštas mums visiems. Kaip tą turėjome paaiškinti nukentėjusiai moteriai, bijojusiai, bet liudijusiai prieš ją teisme? Puiku, kad specializuotas prekybos žmonėmis bylose prokuroras buvo principingas ir skundė tokią teismo poziciją, tačiau net ir trumpalaikė nusikaltėlių pergalė aukai kainavo daug.
Šioje byloje matėme ir kitą paradoksą – vieną iš prekeivių žmonėmis gynė prokuroras, kurio specializacija taip pat buvo tokios bylos. Vėl gi, teisininkų akimis, tai normali situacija, tačiau žinant, kokią kompetenciją šis buvęs pareigūnas turėjo sukaupęs ir kaip ji dabar panaudojama, liūdna“, – apie bylos nagrinėjimo užkulisius kalbėjo pašnekovė.
Realybėje aukomis tapusių asmenų gali būti tūkstančiai
Kaip skelbia VRM, 2018 m. iš pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis vos 3 proc. sudarė tyrimai dėl seksualinio išnaudojimo. Iš viso Lietuvoje praėjusiais metais buvo atliekami 54 tyrimai dėl prekybos žmonėmis, tačiau Seimo narė Dovilė Šakalienė įsitikinusi, kad nukentėjusiųjų skaičiai daug didesni, – aukų gali būti tūkstančiai.
„Lietuvoje kasmet teisėsauga nubaudžia šimtus prostitucijos srityje išnaudojamų moterų ir merginų. Taip pat žinome, kad prostitucija yra labai latentinis reiškinys – didelė jo dalis lieka šešėlyje, tad realiai kalbame apie tūkstančius žmonių. Su prostitucijai išnaudojamais asmenimis dirbantys nevyriausybininkai liudija apie daugybę atvejų kasmet, kai pažeidžiami vaikai ir jaunuoliai įtraukiami į prostituciją, – iš socialinės rizikos aplinkos, iš globos namų, patiriantys skurdą. Taigi, remdamiesi vien preliminariais vertinimais, turėtume matyti šimtus tyrimų tiek dėl asmens įtraukimo į prostituciją, pasinaudojant jos (jo) pažeidžiamumu, tiek dėl vaiko lytinio išnaudojimo už pinigus. Problema rimta, labai skaudi ir vis dar šešėlyje“, – apgailestavo parlamentarė.
D. Šakalienė atkreipė dėmesį, kad pažeidžiamiausia grupė, į kurią nusitaiko išnaudotojai, dažniausiai būna labai jauni asmenys. Tai patvirtina ir Lietuvos statistika – iš nustatytų seksualiai išnaudotų aukų didžiausią dalį sudarė 27–30 m. asmenys. „Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad 40 proc. moterų yra „Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad 40 proc. moterų yra parduodamos arba priverčiamos parsiduoti savo partnerių, sugyventinių ar sutuoktinių. Europos parlamento studija pateikia duomenų, kad 75 proc. prostitucijos srityje esančių asmenų yra tarp 13 ir 25 metų amžiaus“, – skaičiais dalijosi Seimo narė.
Šioje byloje matėme ir kitą paradoksą – vieną iš prekeivių žmonėmis gynė prokuroras, kurio specializacija taip pat buvo tokios bylos. Vėl gi, teisininkų akimis, tai normali situacija, tačiau žinant, kokią kompetenciją šis buvęs pareigūnas turėjo sukaupęs ir kaip ji dabar panaudojama, liūdna“, – apie bylos nagrinėjimo užkulisius kalbėjo pašnekovė.
Realybėje aukomis tapusių asmenų gali būti tūkstančiai
Kaip skelbia VRM, 2018 m. iš pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis vos 3 proc. sudarė tyrimai dėl seksualinio išnaudojimo. Iš viso Lietuvoje praėjusiais metais buvo atliekami 54 tyrimai dėl prekybos žmonėmis, tačiau Seimo narė Dovilė Šakalienė įsitikinusi, kad nukentėjusiųjų skaičiai daug didesni, – aukų gali būti tūkstančiai.
„Lietuvoje kasmet teisėsauga nubaudžia šimtus prostitucijos srityje išnaudojamų moterų ir merginų. Taip pat žinome, kad prostitucija yra labai latentinis reiškinys – didelė jo dalis lieka šešėlyje, tad realiai kalbame apie tūkstančius žmonių. Su prostitucijai išnaudojamais asmenimis dirbantys nevyriausybininkai liudija apie daugybę atvejų kasmet, kai pažeidžiami vaikai ir jaunuoliai įtraukiami į prostituciją, – iš socialinės rizikos aplinkos, iš globos namų, patiriantys skurdą. Taigi, remdamiesi vien preliminariais vertinimais, turėtume matyti šimtus tyrimų tiek dėl asmens įtraukimo į prostituciją, pasinaudojant jos (jo) pažeidžiamumu, tiek dėl vaiko lytinio išnaudojimo už pinigus. Problema rimta, labai skaudi ir vis dar šešėlyje“, – apgailestavo parlamentarė.
D. Šakalienė atkreipė dėmesį, kad pažeidžiamiausia grupė, į kurią nusitaiko išnaudotojai, dažniausiai būna labai jauni asmenys. Tai patvirtina ir Lietuvos statistika – iš nustatytų seksualiai išnaudotų aukų didžiausią dalį sudarė 27–30 m. asmenys. „Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad 40 proc. moterų yra „Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad 40 proc. moterų yra parduodamos arba priverčiamos parsiduoti savo partnerių, sugyventinių ar sutuoktinių. Europos parlamento studija pateikia duomenų, kad 75 proc. prostitucijos srityje esančių asmenų yra tarp 13 ir 25 metų amžiaus“, – skaičiais dalijosi Seimo narė.
„Dažnai prekeiviai žmonėmis taikosi į moteris, kuriomis jie gali manipuliuoti, kurios neturi kitos išeities, kaip tik jiems paklusti. Išnaudotojams svarbu, kad jų aukos nedrįstų kreiptis į teisėsaugą, nepasitikėtų socialinėmis tarnybomis. Pažeidžiamos moterys ir mergaitės neretai yra patiriančios smurtą savo gyvenamoje aplinkoje, be darbinių įgūdžių, be pajamų, neturinčios jas palaikančio socialinio rato“, – įžvalgomis iš savo darbo praktikos dalijosi K. Mišinienė.
D. Šakalienė taip pat turėjo kritikos Lietuvos teisėsaugai. Jos teigimu, įtraukimas į prostituciją vis dar dažnai nelaikomas prekybos žmonėmis forma, o pareigūnai tokio pobūdžio bylas tiria gana atsainiai.
„Kyla klausimų, ar mūsų teisėsauga nesugeba atpažinti šių nusikaltimų, nesugeba tinkamai kvalifikuoti, ar nelinkę investuoti laiko ir pastangų šiems nusikaltimams tirti, motyvuodami, kad sudėtinga įrodyti, kad aukos neretai stokoja drąsos ir gebėjimo ginti savo interesus. Bet ar galima jas dėl to kaltinti, kai žinome, kad 63 proc. jų buvo lytiškai išnaudotos dar vaikystėje, – jei skaičiuosime ir pilnametystę, skaičius išauga iki 82 proc., o 3 iš 4 buvo mušamos ir žalojamos.
Maža to, nevyriausybininkai nuolat viešina istorijas, kaip priversti parsiduoti, parduoti, išnaudoti pažeidžiami žmonės išdrįsta kreiptis pagalbos, liudyti prieš savo išnaudotojus, tačiau nusikaltimai kvalifikuojami pagal lengvesnius straipsnius arba bylos baigiasi nusikaltėlius išteisinus, nes nesurinkta pakankamai įrodymų“, – problemas akcentavo politikė.
Kad įrodyti prekybos žmonėmis nusikaltimus Lietuvai vis dar sekasi sunkiai, patvirtina ir statistika – dėl šio pobūdžio nusikaltimų praėjusiais metais buvo nutraukta 12 ikiteisminių tyrimų. Pagrindinės trys nutraukimo priežastys yra šios: nepadaryta veikla, turinti nusikaltimo požymių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatomas nusikaltimą padaręs asmuo arba pareigūnams nepavyksta surinkti pakankamai duomenų, patvirtinančių įtariamojo kaltę. Be to, kaip skelbiama VRM ataskaitoje, praėjusiais metais sumažėjo dėl prekyba žmonėmis pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius, nors šis rodiklis iki šiol kasmet augo nuo 2012 m.
D. Šakalienė taip pat turėjo kritikos Lietuvos teisėsaugai. Jos teigimu, įtraukimas į prostituciją vis dar dažnai nelaikomas prekybos žmonėmis forma, o pareigūnai tokio pobūdžio bylas tiria gana atsainiai.
„Kyla klausimų, ar mūsų teisėsauga nesugeba atpažinti šių nusikaltimų, nesugeba tinkamai kvalifikuoti, ar nelinkę investuoti laiko ir pastangų šiems nusikaltimams tirti, motyvuodami, kad sudėtinga įrodyti, kad aukos neretai stokoja drąsos ir gebėjimo ginti savo interesus. Bet ar galima jas dėl to kaltinti, kai žinome, kad 63 proc. jų buvo lytiškai išnaudotos dar vaikystėje, – jei skaičiuosime ir pilnametystę, skaičius išauga iki 82 proc., o 3 iš 4 buvo mušamos ir žalojamos.
Maža to, nevyriausybininkai nuolat viešina istorijas, kaip priversti parsiduoti, parduoti, išnaudoti pažeidžiami žmonės išdrįsta kreiptis pagalbos, liudyti prieš savo išnaudotojus, tačiau nusikaltimai kvalifikuojami pagal lengvesnius straipsnius arba bylos baigiasi nusikaltėlius išteisinus, nes nesurinkta pakankamai įrodymų“, – problemas akcentavo politikė.
Kad įrodyti prekybos žmonėmis nusikaltimus Lietuvai vis dar sekasi sunkiai, patvirtina ir statistika – dėl šio pobūdžio nusikaltimų praėjusiais metais buvo nutraukta 12 ikiteisminių tyrimų. Pagrindinės trys nutraukimo priežastys yra šios: nepadaryta veikla, turinti nusikaltimo požymių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatomas nusikaltimą padaręs asmuo arba pareigūnams nepavyksta surinkti pakankamai duomenų, patvirtinančių įtariamojo kaltę. Be to, kaip skelbiama VRM ataskaitoje, praėjusiais metais sumažėjo dėl prekyba žmonėmis pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius, nors šis rodiklis iki šiol kasmet augo nuo 2012 m.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Autorius: Gintarė Bakūnaitė
Publikuota: 2019m. gruodžio 18d.,