Kas iškyla prieš akis pirmiausia, kalbant apie prostituciją Lietuvoje? Moterys, daug moterų. Žurnalistų ir pareigūnų pravardžiuojamos „plaštakėmis“, „sekso bitutėmis“, „sekso vergėmis“, jos pasakoja tų pačių rašančiųjų apie jas lūpomis, kad „uždirba tūkstančius“, kad „Lietuvoje policija gražiai su jomis elgiasi, čia prostitutėms yra daug darbo“ ir t. t.
Dar sušmėžuoja viena kita istorija apie nuteistus sąvadautojus, čia iškyla jau daug niūresnės aplinkybės – pasirodo, moterys buvo ir mušamos, ir prievartaujamos, verčiamos santykiauti su pirkėjais be prezervatyvų, iš jų atimami pinigai, „šeimininkai“ nuolat tiekdavo narkotines medžiagas, filmuodavo moteris…
Toliau jau seka diskursas apie prekybą žmonėmis, beveik nepaliekantis abejingų, žinoma, kad tai vienas žiauriausių nusikaltimų, besišaukiantis didelių bausmių organizatoriams ir skubios pagalbos aukoms.
Bet ar netrūksta šioje dėlionėje dar vieno dėmens – kukliai liekančio šešėlyje, visada anoniminio, beveik mistinio?
2015–2019 m. mūsų šalyje nubausta 799 parsiduodančių moterų ir 104 jų pirkėjai.
Kad ir kokia skurdi, neatspindinti realybės, statistika, bet net šie skaičiai labai iškalbingi.
„Jei negalėčiau eiti pas prostitutę, bijau, kad gal tada, kaip čia pasakius, prievartaučiau normalias moteris“, „vakare jautiesi pavargęs, vienišas, užsivedęs nuo pornuchos, ką dar gali veikti?“, „jei ji pradeda verkti, sustoju, bet į jos „ne“ nekreipiu dėmesio“, „jos yra reikalingas blogis“ – šitaip sekso pirkėjai pasakoja apie savo patirtis.
Lietuvoje antrą dešimtmetį vaidiname, kad kovojame su prostitucija, įsivaizduodami, kad tai išimtinai moterų reikalas. Šiandien dalis visuomenės vis dar kalba apie „seniausią pasaulio profesiją“, apie „nepasotinamas, taigi, laimingas prostitucijoje, moteris“, tačiau sekso pirkėjas, savo pinigais kuriantis galingą sekso industriją, neretai nusipelno supratimo ir palaikymo.
„Dėl ko tą vaikinuką bausti, gal atsitiktinai apsilankė, tai ką, dabar gadinti jam gyvenimą?“ – solidarizuojasi aukštas pareigas ėjęs ir sprendimus priiminėjęs politikas.
Smurtas artimoje erdvėje, seksualinė prievarta šiandien mūsų šalyje yra aiškiai įvardijami kaip nusikaltimas, tačiau prostitucija nėra laikoma tokiu. Tad ir sekso pirkėjui kol kas saugu čia tenkinti kad ir pačius tamsiausius geismus – visuomenė apie tai nenori žinoti.
O gal vis dėlto mums rūpi, kas perka ir prievartauja vaikus, pažeidžiamas moteris, beje, ir vyrus, kodėl jie atleidžiami nuo bet kokios atsakomybės, o visą panieką, persekiojimą, kaip ir prastos socialinės politikos pasekmes, turi išgyventi jų aukos?
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Autorius: Kristina Mišinienė
Publikuota: 2021-03-18, https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1365186/kristina-misiniene-apginti-sekso-pirkeja