Didelis mūsų visuomenės pastarojo laikotarpio dėmesys seksualinės prievartos ir išnaudojimo temai jau davė gerų vaisių – net kelios ministerijos sukruto diskutuoti, kaip padėti aukoms. Diskusijos nusitęsė iki pat Seimo komitetų, moterims ir vaikams padedančios organizacijos skubiai atnaujino pagalbos projektų arsenalą, budrios socialinių tinklų „influencerės“ atsidavusiai fiksuoja nukentėjusiųjų istorijas, įvykusias tiek vakar, tiek prieš 20 metų.
Kad geriau suprastume situaciją, pabandykime į ją pasižiūrėti prabilusių aukų akimis: ką gavome už tai, kad nusprendėme netylėti ir įvardijome mus skriaudusius asmenis? Kokią kainą sumokėjome, kad „triumfuotų teisingumas“? Jei jis, žinoma, išvis triumfavo…
Man atrodo, viena žinomiausių šiandienos bylų – globėjų iš Panevėžio rajono, apkaltintų ir pirmos instancijos teismo nuteistų dėl būrio mergaičių žaginimo, seksualinio prievartavimo, pasikėsinimo tą daryti, nusikaltimų slėpimo – neblogai atsako į šį klausimą.
Kalbu apie tyrimą, nukeliavusį į teismą, kur savo darbą policijos pareigūnai, vadovaujami apygardos prokuratūros prokurorės, atliko puikiai. Žinoma, jei klaustumėte aukų ar mūsų, pagalbos tarnybos, nuomonės.
Kai paskutinė teismo instancija tars šioje istorijoje galutinį žodį, net nesvarbu kokį, neužmirškime padėkoti šiai komandai, dirbusiai tikrai nelengvomis aplinkybėmis.
Nelengvomis sąžiningai teisėsaugai? Palaukite, o kaip tada turėjo jaustis mergaitės, jaunos moterys, jų artimieji, kai lemtingą 2020 m. vasarį prasidėjo pirmosios apklausos?
Praėjo treji metai, ir galiu atsakingai pasakyti, kad nežinau kito tokio nusikaltimo mūsų šalyje, kur nusprendusios netylėti aukos būtų taip išviešintos, apipiltos purvais, nuolat trypiamos, gėdinamos, visos jų negandos, ligos būtų aptarinėjamos televizijos laidose, laikraščių straipsniuose, feisbuko įrašuose ir dar galai žino kur.
Sutinku, situacija neeilinė – geltonų puslapių žurnalistų kraujo ir pikantiškų detalių troškimas sutapo su žūtbūtiniu teisiamųjų noru gintis, tegu ir viešai.
„Jei galėčiau, jei turėčiau kur, išvažiuočiau iš Lietuvos“, – sako viena jų. Bet negali. Vietoje to – saujos vaistų, nuolatinės psichologo konsultacijos, ligoninė.
Kai dešimtmečiais buvusi šalies pasididžiavimu šeimynėlė staiga sulaukė kraują stingdančių kaltinimų, o tarnybos, atsakingos už vaikų teisių priežiūrą ir globėjų tikrinimą, pradėjo atsiprašinėti (tiesa, labai jau pusbalsiu) už „apmaudžią klaidą“, už įleistą pas vaikus pedofilą, reikia tikrai stipraus vertybinio „stuburo“ žurnalistui nesusigundyti ta „o dabar pasakysiu jums tiesą apie tas mergšes“ smarve.
Ir prasidėjo, ir pasipylė… Teisingumo dėlei reikia pripažinti, kad tikrai ne visa žiniasklaida susidomėjo nuteistos kunigaikščio Gedimino ordininkės siūlomu tiesos paketu. Tačiau taip apgailėtina buvo stebėti, klausytis savęs akivaizdžiai negerbiančių žurnalistų bandymų transliuoti „persekiojamų geradarių“ kančias, išvedžiojimus apie išnaudotų mergaičių „klastą, sąmokslą“, apie jų asmenybes, elgesį ir pan.
Esmė ne vien tik neprofesionalūs žurnalistai. Nuteisto vaikų prievartautojo, to „žilaplaukio angelo, kuris vabaliuko nenuskriaustų“ (cituoju Seimo narę), stojo palaikyti ir ne viena vietinė nevyriausybinė organizacija, dar ir šiandien atvirai abejojanti – „neaišku, kaip ten iš tikrųjų buvo, netikime, patys matote, iš kokių šeimų tos mergaitės…“
Nukentėjusiųjų asmeninių gyvenimų aptarinėjimas taip peržengė visas ribas, kad šiemet teisėsauga patraukė baudžiamojon atsakomybėn grupelę tokių „visažinių“, televizijos laidoje ir socialiniuose tinkluose viešinusių bylos medžiagą ir aukas niekinančius samprotavimus. Ironiška, bet dalis tų moterų yra buvusios ar šiuo metu esančios globėjos…
Tačiau taip apgailėtina buvo stebėti, klausytis savęs akivaizdžiai negerbiančių žurnalistų bandymų transliuoti „persekiojamų geradarių“ kančias, išvedžiojimus apie išnaudotų mergaičių „klastą, sąmokslą“, apie jų asmenybes, elgesį ir pan.
Ką gavo prabilusios nukentėjusiosios šioje byloje?
Be abejo, didelį palaikymą, visokeriopą pagalbą, geriausią mūsų advokatą. Bet nėra pasaulyje tokios tarnybos, kuri jas galėtų apsaugoti nuo purvo, šmeižto, besipilančio iš vis dar laukiančių išteisinimo piktavalių nusikaltėlių burnų.
Skaudu, kad šių mergaičių, jaunų moterų gyvenimai eina tokios įtampos, persekiojimo fone. Ir dar ne vienus metus eis…
„Jei galėčiau, jei turėčiau kur, išvažiuočiau iš Lietuvos“, – sako viena jų. Bet negali. Vietoje to – saujos vaistų, nuolatinės psichologo konsultacijos, ligoninė.
„Tokių blogų žmonių dar niekada nebuvau mačiusi“, – tvirtina jauniausia tų baisių įvykių dalyvė.
Reikia teisingumo. Būtinai teisingumo. Antraip viskas veltui.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2023-11-08, https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2116116/kristina-misiniene-o-dabar-paklauskime-prievartautojo-ka-mano-apie-savo-auka