Prastas jausmas, kai mūsų apeliacinį skundą prekybos žmonėmis byloje prašo atmesti nuteistieji, jų advokatai ir … bylos prokuroras.
Kėdainiuose gyvenanti romų pora, kurių pajamų šaltinio teismui taip ir nepavyko nustatyti, buvo nuteisti dėl neįgalaus našlaičio ilgai trukusio darbinio išnaudojimo, vertimo elgetauti, naudojant fizinį smurtą prieš jį, dėl jo pašalpos, valstybės skirtos savarankiško gyvenimo pradžiai, pasisavinimo.
Apylinkės teismas atlaidžiai pasižiūrėjo į ne kartą teistos poros veiksmus, atleido juos nuo realios įkalinimo bausmės.
O štai Kauno apygardos teismas situaciją įvertino atidžiau – nuspręsta neformuoti nebaudžiamumo nuotaikų, keturis kartus teistas D.J. pripažintas pavojingu visuomenei, jis atvirai demonstruoja kriminalinę pasaulėžiūrą, laiko ją natūralia.
Tad veikėjas siunčiamas už grotų.
Bet taip ir likome nesupratusios valstybės kaltintojo pozicijos – gerai, už vagystes, plėšimus, nepriekaištingai įvaldęs manipuliacijos meną kėdainiškis likdavo laisvėje, bet už prekybą žmonėmis…
Socialiniams darbuotojams teisingumo reikia labiau?