Gal norvegų žurnalisto straipsniai apie jo šalies parduotuvėse siaučiančius nepilnamečius vagis iš Lietuvos pagaliau privers atidžiau pažvelgti į šį skaudulį ir mūsų valdžią? Kaip apsaugoti vaikus, kuriuos nusikaltėliai veža į užsienį vagiliauti?
Tauragiškiai 33 metų Sergėjus Šavrinas ir 27 metų Valdas Laugalys dar tebesėdi Bergeno kalėjime už tai, kad nepilnamečius vežė vogti į Norvegiją. Šie bedarbiai surankiodavo vaikus iš nepasiturinčių lietuvių šeimų.
Tačiau ateinantį rudenį S. Šavrinas ir V. Laugalys iš kalinimo vietos grįš į tuos pačius kaimus Tauragės krašte, kur verbavo nepilnamečius vagišius.
Davę parodymus paaugliai ir jų giminės dabar klausia: kas skirs jiems apsaugą – Lietuva ar Norvegija? Tauragės policija apie tai dar neinformuota.
Išvežtieji negalėjo pabėgti
Hordalando prokuratūros kaltinamajame akte parašyta, kad minėti vyrai įvykdė sunkų nusikaltimą, įvardijamą kaip prekyba žmonėmis. Jie išnaudojo nepilnamečius versdami juos elgetauti ir vogti.
Užsienyje kaltinamieji sąmoningai laikė nepilnamečius apgailėtinomis sąlygomis – be pinigų, kad jie negalėtų pasprukti. Paaugliai visiškai priklausė nuo juos išvežusių asmenų – nakvojo palapinėse arba automobilyje, neturėjo pinigų net maistui ir nežinojo, kur kreiptis pagalbos. Be to, nemokėjo nei norvegų, nei anglų kalbų.
Nuo 2009-ųjų birželio iki spalio S. Šavrinas su V. Laugaliu iš Tauragės į Norvegiją pirmiausia išgabeno tris mergaites ir vieną vaikiną. Nepilnametėms buvo parūpintos folija išklotos rankinės, kad nešant vogtas prekes iš parduotuvių jų neužfiksuotų prietaisai.
Mergaitėms grasindavo
Kartais vaikai nakvodavo S. Šavrino namuose Sotroje. Tačiau dažniausiai jų galimybės palaikyti švarą ir laikytis higienos buvo katastrofiškos – jie paskubomis prausdavosi degalinėse.
Nepilnamečiai buvo verčiami vogti kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienius. Jie nieko nežinojo apie Norvegijoje veikiančias pagalbos tarnybas. Vienai mergaičių už vagystes buvo pažadėtas tūkstantis litų, bet alkoholiu piktnaudžiaujančiai jos motinai sumokėta tik 100 litų.
Paauglė nusikaltėlių bijojo ir netikėjo, jog galės grįžti į Lietuvą, jeigu atsisakys vogti. Jos bendraamžė tikėjosi užsidirbti Norvegijoje, kad galėtų lankyti mokyklą.
Kai mergaitės neatlaikydavo psichologinės įtampos, V.Laugalys grasindavo, kad neparveš jų į Lietuvą, jei jos neužsidirbs pinigų atgaliniam bilietui.
S. Šavrinas vienai jų grasino, kad įmes į vandenį, jei ji atsisakys vogti. Viena mergaitė bandė žudytis Stavangerio areštinėje, kai ją sulaikė vagiančią. Trečią merginą, iš parduotuvės parnešusią per mažai prekių, V.Laugalys gąsdino, jog jai teks bėgti paskui automobilį, nes jis neparvešiąs jos į Lietuvą.
Pareigūnų sulaikyta mergina maldavo, kad būtų palikta Norvegijoje, nes bijojo, kad Lietuvoje abu vyrai jai keršys už tai, kad buvo pagauta vagiant ir prisipažino, kas buvo vagysčių organizatoriai.
Vogė ir suaugusieji
Iki 2010 metų vasario tie patys vyrai į vagystes buvo įtraukę dar penkis žmones.
Nusikaltimų organizatoriai apmokėdavo pasų gamybos išlaidas, kelto bilietus, nurodydavo, kokiuose prekybos centruose kokias prekes vogti.
Vien kompiuterių, filmavimo kamerų, GPS prietaisų, kosmetikos priemonių, alkoholio buvo pavogta 500 tūkst. kronų vertės. Vyriškiai aprūpindavo vagišius telefonais, patys vaikščiodavo po tą pačią parduotuvę ir telefonu pranešdavo, ar juos stebi apsauga.
Pavogtos prekės būdavo gabenamos į Lietuvą ir parduodamos. Norvegijos teisėsaugininkai itin daug dėmesio skyrė vaikų psichologinei būsenai ir jų gyvenimo sąlygoms. Jie samprotavo, ar nepilnamečiai tikrai negalėjo ištrūkti, ir priėjo prie išvados: ne. Visi nukentėjusieji – neturtingi 15–17 metų vaikai, kilę iš alkoholikų šeimų. Jie tiesiog labai bijojo tų vyriškių.
Pareigūnai gynėsi
Tauragės savivaldybėje 2012-ųjų lapkritį teisėsaugos specialistai, „Caritas”, policininkai, socialiniai darbuotojai aptarinėjo, kaip tarnybos turi elgtis tokiomis aplinkybėmis.
Tauragės prokuratūros atstovė bandė sumenkinti problemos svarbą: „Ką jūs čia tą patį faktą vis kartojate? Norvegijos vagysčių istorija nutiko ne dabar. Tauragės regionas nėra niekuo išskirtinis šiuo požiūriu.”
Stebino ir pareigūnų teiginiai, jog užkirsti kelio tokiam procesui beveik neįmanoma – esą jei tik nusisuksi, pinigų skonį pajutę vagišiai vėl veršis į užsienį.
Buvo išvežti ne kartą
Šį mėnesį socialinius darbuotojus vėl pasiekė žinios, kad vaikai tose pačiose vietovėse toliau įkalbinėjami važiuoti vogti užsienyje.
Užsirašiusi vietovių pavadinimus apvažiavau kelis Tauragės regiono kaimus, kad įsitikinčiau, ar čia tikrai verbuojami nepilnamečiai vagys.
V.R. iš Tauragės rajono, kelis kartus perklaususi, ar jos pavardė tikrai nebus paskelbta, patvirtino, kad savo miestelyje pažįsta net kelis paauglius, kurie ir dabar vežiojami vogti į Norvegiją.
„Niekam tai nerūpi. Vienas buvo tris kartus išvežtas, kitas – keturis. Pinigų nėra, darbo nėra – tik džiaugiasi, kad juos veža. Čia kas antrame kaime po kelis rastum, kurie važiavo vogti į užsienį. Mergaitės tam dar labiau tinka, nes jas ne taip greitai įtaria”, – aiškino moteris.
Pašnekovės kaimynė paliudijo, kad jos pačios vaikaitis buvo kalbinamas važiuoti vogti iš parduotuvių Olandijoje. Kita prasitarė, kad dvi nepilnametės giminaitės išvežtos į Prancūziją.
Bijo keršto, bet nesmerkia
Kas įkliuvusius vaikus ir jų gimines saugos, kai kriminaliniai nusikaltėliai grįš į Lietuvą iš Norvegijos kalėjimo? „Kuri valstybė skirs mums apsaugą? Ar tai kam rūpi? Dėl to sau galvos nekvaršina nei policija, nei prokuratūra: nusikaltimas juk įvyko ne Lietuvoje”, – kalbėjo Ž.S. iš Tauragės rajono.
Man pavyko pasišnekėti su dar vienos merginos, kuri buvo išvežta vogti, artima giminaite.
„Nežinau, ką ir sakyti. Aišku, jog baisu – nežinia, kas tam S. Šavrinui ir V.Laugaliui, atsėdėjusiems kalėjime porą metų, šaus į galvą, kai grįš namo. Jie iš tų vagysčių visai neblogai gyveno, tai dabar greičiausiai keršys”, – kalbėjo merginos teta.
Ji net kelis kartus pakartojo, kad jokiu būdu nerašyčiau, kurios Norvegijoje vogusios merginos giminaitė ji yra.
„Blogai man pasibaigtų”, – paaiškino moteris.
Šmirinėja verbuotojai
„Ką apie lietuvių vagis užsienyje kalba jūsų kaimo žmonės?” – pasiteiravau troboje sėdinčio vyro. Jis atrodė kiek apgirtęs.
„Tai kad čia darbo visai nėra. Neviltis ir skurdas. Jauni lengvai pasiduoda pagundai, nes jiems atrodo, jog užsienyje patirs nuotykių. Bet kai grįžta gavę uždarbį, tuoj pamato, kad pinigų viens du ir neliko, o legaliai užsidirbti jokių galimybių”, – dėstė kaimietis.
„Kas įkalbinėja nepilnamečius vėl važiuoti vogti?” – paklausiau.
„Atvažiuoja pojauniai vyrukai. Ir vakar buvo – kaimyno sūnus sakė. Žada lengvą uždarbį. Kur tau piemenys nesusigundys, jeigu tėvai kelintus metus be darbo sėdi? Aš jums atvirai pasakysiu: jeigu norėtų, sugaudytų tuos verbuotojus.
Bet ieškos tik tada, kai vėl kokiam užsienyje atskleis lietuvių gaują. Jeigu būčiau jaunesnis, ir aš važiuočiau – netgi alaus neturiu už ką nusipirkti – iš žmonos pensijos verčiamės”, – nusispjovė vyras.
Tuose kaimuose, kuriuose lankiausi ir patyriau, jog nepilnamečiai verbuojami toliau, niekas nepatvirtino, kad policija būtų klausinėjusi gyventojų apie nusikaltėlių žygius.
Aferą atskleidė norvegas
Apie lietuvių vagystes Norvegijoje Tauragės teisėsaugininkai sužinojo tik tada, kai į juos kreipėsi norvegų teisėsaugininkai. Vėliau jas straipsnių serijoje aprašė Norvegijos dienraščio „Dagbladet” žurnalistas Gunnaras Thorenfeldtas.
Jis buvo atvykęs į Lietuvą, bendravo su socialiniais darbuotojais, teisėsaugininkais, lankėsi „Caritas” būstinėje. Norvegas domėjosi, kaip dirbama su potencialiais nusikaltėliais. Dabar jis rašo knygą apie prekybą žmonėmis ir remiasi įvairių šalių patirtimi. G. Thorenfeldto teigimu, lietuviai tikrai nėra vieninteliai nusikaltėliai Norvegijoje, tačiau mano, kad Lietuva per mažai skiria dėmesio socialiai pažeidžiamiems gyventojams.
Nusikalsta rečiau nei norvegai
– Jūs pirmasis žurnalistas Norvegijoje, aprašęs lietuvių vaikus, suaugusiųjų vežamus vogti jūsų šalyje. 
Norvegijos teisėsaugininkai laiko juos nusikaltimo aukomis, bet ne nusikaltėliais, nes vogę vaikai yra iš itin skurdžių ir socialiai apleistų šeimų. Jie mano, kad tai yra lengvinamoji aplinkybė, nes jiems laiku nebuvo suteikta pagalba.
Tačiau Lietuvoje gaji nuomonė, kad tie vaikai patys kalti, nes jie esą linkę nusikalsti.
Kodėl taip skiriasi norvegų ir lietuvių teisėsaugininkų požiūris? – paklausiau G. Thorenfeldto.
– Norvegijoje nusikaltę jaunuoliai irgi ne visada laikomi aukomis. Kartais jie pripažįstami nusikaltėliais. Dažniausiai tai pabėgėliai iš Šiaurės Afrikos šalių, gatvėse prekiaujantys narkotikais ir priklausantys organizuotų nusikaltėlių grupėms.
Vaikus, kuriuos išnaudoja nusikaltėliai, skirstyčiau į tris grupes.
Dažniausiai tai asmenys tarp 13 ir 18 metų, kurie pardavinėja narkotikus ir užsiima smulkiomis vagystėmis. Kai kurie jų yra organizuotos prekybos žmonėmis aukos.
Kita grupė – vaikai iš Rumunijos ir Bulgarijos, dažniausiai romų tautybės. Juos tėvai verčia vogti ir pardavinėti vogtus daiktus gatvėse.
Trečiai grupei priklausytų jauni žmonės, organizuotai atvežami vogti į Norvegiją. Iš Lietuvos tokių atvejų buvo net keli.
– Ar teko girdėti apie organizuotai atvežtus jaunus vagišius iš kitų šalių?
– Taip, iš Rumunijos ir Bulgarijos – irgi daugiausia romų tautybės. Yra atvežtų ir iš Latvijos, Baltarusijos, Albanijos.
– Mūsų teisėsauga apie Tauragės paauglius vagišius sužinojo tik po to, kai norvegų tyrėjai atskleidė vagystes Bergene, Stavangeryje ir kitur. Ir socialiniai darbuotojai tik tada išgirdo, kad jų regiono paaugliai iš socialinės rizikos šeimų organizuotai vežami vogti. Rašėte apie lietuvių vagystes Norvegijoje. Ar esate girdėjęs apie naujas nusikaltėlių aukas?
– Taip, jų vėl yra.
– Ketinate atvykti į Lietuvą dar kartą ir vėl rinkti medžiagą knygai apie prekybos žmonėmis atvejus. Kas jums krito į akis, kai ėmėte aiškintis nusikaltimų priežastis?
– Man buvo labai liūdna, jog Lietuvos valdžia per mažai daro, kad vaikai būtų apsaugoti. Apie Norvegijos vyriausybę irgi panašiai pasakyčiau. Vaikų labui reikia daryti daug daugiau. Būtina, kad labiausiai socialiai pažeidžiamomis grupėmis labiau rūpintųsi visuomenė. Čia nieko neišgalvosi – reikia investuoti daugiau lėšų į saugią ir aprūpintą vaikystę, negailėti pinigų socialiniam darbui. Aš kalbu ne tik apie Lietuvą – tai taikau ir Norvegijai.
– Ar Norvegijoje kalbama, kad lietuviai – vagių tauta?
– Ne, norvegai vertina lietuvius kaip itin gerus ir atsakingus darbuotojus. Dauguma jūsų tautiečių tikrai nėra nusikaltėliai. Statistika rodo, kad lietuviai Norvegijoje nusikalsta rečiau nei patys norvegai.
Kristina Mišinienė, „Caritas” projektų vadovė:
„Iš Tauragės regiono vėl pasiekė žinios, kad jaunuoliai per savaitę gauna net po kelis pasiūlymus važiuoti vogti į Prancūziją, Olandiją, Norvegiją. Jeigu apie tokius faktus žino socialiniai darbuotojai, sunkiai tikėtina, kad jų negirdi teisėsaugos darbuotojai. Nebūtų sunku detalią informaciją surinkti operatyviniu būdu. Tauragės policijos pajėgoms reikia pastiprinimo, nes vietos kriminalistai tiesiog nepajėgia užkirsti kelio vagišių verbuotojams.
Tauragės organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Pranas Dabulskis yra energingas žmogus ir daro, ką gali, bet policijai akivaizdžiai reikia paramos. Juokinga klausytis prokurorės Lolitos Marcinkutės aiškinimo, kad pavojaus varpais skambinantys socialiniai darbuotojai perdeda dėl reiškinio paplitimo.
Kai operatyvinis darbas atliekamas tinkamai ir su prokuratūra bendradarbiaujama efektyviai, tada nesiskundžiama, kad aukos keičia parodymus arba bijo peržengti policijos slenkstį. Sėkmingo darbo pavyzdys sprendžiant tokio pobūdžio problemas galėtų būti Panevėžio regionas.”
Reaguos tada, kai tik kreipsis
– Kiek žmonių turite operatyviniams tyrimams atlikti ir kiek iš jų domisi nepilnamečių įtraukimu į nusikaltimus? – paklausėme Tauragės apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus viršininko Prano Dabulskio.
– Specialistų yra dvylika. Vienas etatas skirtas prekybos žmonėmis atvejams aiškintis, tačiau jis laisvas – nėra norinčių dirbti policijoje.
Tai nereiškia, kad šis darbas neatliekamas. Esmė – ne žmonių skaičius, o kaip jie sugeba reaguoti.
– Ar turite informacijos, kad mažuose Tauragės krašto miesteliuose ir kaimuose paaugliai vėl verbuojami vykti į užsienį vogti?
– Taip, signalų esame gavę. Neturiu teisės pasakyti, iš kokių jie vietovių ir kas daroma.
– Kas suteiks apsaugą Tauragės regiono nukentėjusiems paaugliams, kurie liudijo S.Šavrino ir V.Laugalio byloje, kai jie ateinantį rudenį iš kalėjimo Bergene grįš į Lietuvą?
– Kol kas mums niekas nepranešė, kada jie grįžta. Jei liudijusiems asmenims bus grasinama, jie turėtų tuojau pat kreiptis į policiją.
Tauragė laikoma išskirtiniu regionu
* 2002 metais Baltijos šalių taryba įsteigė ekspertų grupę darbui su rizikos grupei priklausančiais vaikais Lietuvoje, Lenkijoje, Norvegijoje ir Švedijoje įvertinti.
* Buvo tiriama situacija vaikų, patiriančių išnaudojimą ir galinčių tapti prekybos žmonėmis aukomis.
* Tauragės regione, kur gyvena apie 50 tūkstančių žmonių, rizikingais pavadinti 95 atvejai.
Audronė Urbonaitė
Publikuota 2013 m. kovo 9 d. www.lrytas.lt