Ikiteisminius tyrimus bei bylas dėl prekybos žmonėmis apsunkina ir tarptautinis tokių veikų pobūdis, kai įrodymus tenka rinkti užsienio šalyse, ir proceso metu parodymus keičiančios aukos, sako pareigūnai.
Seime ketvirtadienį dėl prekybos žmonėmis problematikos surengtoje diskusijoje Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento patarėja Reda Sirgedienė pateikė duomenis, jog pernai dėl tokios nusikalstamos veikos Lietuvoje buvo pradėti 42 tyrimai. Teismo priimtais sprendimais dėl to laisvės atėmimo bausmėmis buvo nubausta 17 asmenų, didžiausia bausmė, subendrinta, siekė 12 metų nelaisvės, mažiausia – dveji metai.
Diskusijoje kalbėjusi VRM patarėja, anksčiau vadovavusi Kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriui, sakė, jog viena pagrindinių problemų, su kuria susiduriama – nukentėjusių dėl prekybos žmonėmis parodymų keitimas, anot jos, ypač aukos palūžta dėl to, jog tyrimai vyksta ilgai, o procesą stabdo ir tarptautinis tokių veikų pobūdis.
“Yra didelė problema – nukentėjusio asmens pastovios psichologinės būsenos išlaikymas, kad asmuo viso tyrimo metu išlaikytų vienodą poziciją, nekeistų parodymų, neatsisakytų ginti savo teisių”, – diskusijoje sakė R.Sirgedienė.
Kriminalinės policijos biuro vyriausiasis tyrėjas, šiuo metu Prekybos žmonėmis skyriui laikinai vadovaujantis Tomas Puškorius sakė, jog tyrimus stabdo ir skirtingos teisės sistemos skirtingose valstybėse.
“Tyrimai tikrai trunka ilgą laiką, kadangi tai dažniausiai tarptautiniai tyrimai, susiję su kitom valstybėm, kai tenka rinkti įrodymus kitoje valstybėje. Problema yra, kad dažnai skiriasi teisinės bazės, paskutinis pavyzdys – tyrimas susijęs su Olandija, teko patiems važiuoti, mes prašėm kolegų, kad tie ten vietoje duoti parodymai būtų patvirtinti Olandijos teisme, to mes neturim, o jiems buvo neaišku, kam mums to reikia”, – kalbėjo pareigūnas.
Jis taip pat ragino Seimą priimti pataisas, kurios išplėstų veikų dėl prekybos žmonėmis pobūdį, nes šiuo metu kriminalizuota tik prekyba žmonėmis dėl seksualinio išnaudojimo ir priverstinio darbo, tačiau daugėja veikų, kai žmonės į užsienį išvežami, pavyzdžiui, vagiliauti ar elgetauti.
“Šiuo metu kriminalizuoti du būdai – seksualinio išnaudojimo ir priverstiniam darbui, bet nėra kriminalizuota veikla prekybos žmonėmis nusikaltimų vykdymui, elgetavimui, pavyzdžiui, turėjome bylą, kai buvo vežami žmonės į Norvegiją smulkiems nusikaltimams vykdyti”, – sakė pareigūnas.
Seime ketvirtadienį surengta diskusija aptarti prekybos žmonėmis problematikai ir pristatyti iniciatyvai įkurti Kovos su prekyba žmonėmis centrą.
Diskusiją “Ar saugu gyventi Lietuvoje? Prekybos žmonėmis problematika: tarpžinybinio bendradarbiavimo iššūkiai” surengė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir visuomeninė organizacija “Lietuvos Caritas”.
“Prekyba žmonėmis tebėra aktuali, nors užslėpta problema. Norint jai užkirsti kelią ar padėti jau nukentėjusiems asmenims, reikia efektyvaus tarpžinybinio bendradarbiavimo, kiekvienos tarnybos atsakingų veiksmų – ne vien skambių žodžių. Pribrendo situacija Lietuvoje įkurti koordinacinį Kovos su prekyba žmonėmis centrą, kuris padėtų įvertinti realią situaciją, koordinuotų įvairių institucijų veiksmus”, – sako diskusijos iniciatorė, “Lietuvos Caritas” projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” koordinatorė Kristina Mišinienė.
Publikuota 2012 m. vasario 23 d. www.delfi.lt
Reportažas apie ekspertų apskrito stalo diskusiją Seime per “Init TV” (laikas 12.56min.)
http://www.init.lt/main.php/id/1427/lang/1/ishow/10160