Per pastarąjį pusmetį nuvilnijus ne vienam pedofilijos skandalui tėvai nerimauja dėl savo vaikų saugumo. Į viešumą iškilus baisioms istorijoms nesaugios šeimos ėmė jaustis palikusios vaikus ir ugdymo įstaigose, ir popamokinėse veiklose. Dėl šventos ramybės kai kurie nutarė neleisti savo atžalų ir į taip lauktas vasaros stovyklas – kaip galėtų būti ramūs, kad ten jų mažiesiems tikrai niekas negresia? Tačiau tai išsiaiškinti galima, tik ne visi apie tokią galimybę yra girdėję.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė ne kartą yra kalbėjusi apie tai, kad daugiausia seksualinių nusikaltimų prieš vaikus įvykdoma vaiko artimoje aplinkoje. Vis tik yra žinoma ir apie skaudžius įvykius, kai vaikai nukentėjo būtent ugdymo įstaigose, būreliuose, stovyklose.
„Taip, esame organizavę pagalbą nukentėjusiems, išnaudotiems šiose erdvėse. Deja, dauguma ikiteisminių tyrimų čia buvo nutraukti, kai kuriuose net nepateikti kaltinimai. Tikriausiai teisėsaugininkai pakomentuotų, kad nepavyko surinkti įrodymų. Gerai, o ten, kur pavyko surinkti įrodymus, kodėl mes matome nedovanotinai vilkinamus teisminius procesus? – klausia ji ir pateikia konkretų pavyzdį: – Greitai visos Lietuvos gėda taps užmirštas, ketverius metus niekaip iš vietos nepajudantis, o taip skambiai kadaise prasidėjęs teismo procesas Klaipėdos rajono teismo rūmuose Gargžduose, kur šiuo metu teisiamas kitas garsus ir apdovanotas jaunimo lyderis iš Klaipėdos savivaldybės, Viktoras Ūsovas, kaltinamas 13 berniukų išnaudojimu. Šis žmogus buvo laukiamas vaikų sporto stovyklose, vesdavo ten renginius ir pan.“
Nors dažniausiai girdimose skaudžiose istorijose minimi vaikai, augę be tėvų arba probleminėse šeimose, K. Mišinienė pažymi, kad pavojus gali grėsti bet kuriam vaikui. „Yra didelė klaida galvoti, kad tik tam tikri vaikai gali tapti juos medžiojančių pedofilų aukomis. Žinoma, tam tikrose situacijose nusikaltėliams yra lengviau pagauti, įklampinti, suvilioti pažeidžiamą, apleistą vaikelį, kai jį „nusivežus prie jūros“ niekas su švyturėliais dar ilgai jo neieškos ir nepasiges“, – kalba ji.
K. Mišinienė tiki, kad pažaboti tokius nusikaltėlius itin padėtų pagaliau įteisintas seksualinių nusikaltėlių registras. Kol kas turime darbinį jo projektą, kelių Seimo narių pateiktą svarstyti kolegoms. K. Mišinienės vertinimu, jame dar palikta nemažai spragų: „Mano asmenine nuomone, siūlymas galėjo būti drąsesnis, nes registras vėl patraukiamas į šešėlį, mat juo naudotis galės tik tam tikrų profesijų asmenys. Taip pat apgailestauju, kad jį siūloma kurti be nuteistųjų atvaizdų. Tačiau plačiąja prasme įteisinti tokią duomenų bazę yra labai svarbu – tą supranta žmonės, kurie darbinėje arba asmeninėje sferoje susidūrė su pedofilinį potraukį turinčiais asmenimis, matė jų aukas.“
Specialistė pabrėžia, kad registras reikalingas ne liguistų asmenų persekiojimui, bet naujų aukų apsaugai. „Nedidelis pavyzdys, gerai iliustruojantis, kokia gali būti rimta situacija, o sutrikimą turintis asmuo demonstruoja neadekvatų jos supratimą: šiuo metu teisiamas R. Jakštys, skambiai vadintas jaunimo mentoriumi ir lyderiu, dar procesui nesibaigus pagautas slepiantis namuose nepilnametį“, – dar visai neseną įvykį primena. K. Mišinienė.
Kol nėra seksualinių nusikaltėlių registro, apie galimą nusikalstamą žmogaus biografiją prieš priimdamos į darbą gali sužinoti įstaigos, dirbančios su vaikais. Deja, šia galimybe pasinaudoja ne visi, kam ji priklauso. „Darbdavys ne tik turi teisę gauti informaciją iš Nuteistų asmenų registro, ar būsimas darbuotojas yra nenuteistas dėl minimų nusikaltimų, bet ir privalo tai padaryti. Tačiau tas „privalo“ šiandien kabo ore – nėra jokios kontrolės, viskas palikta geranoriškumui ir sąmoningumui. Deja, šios dvi geros savybės neretai pavirsta abejingumu“, – dėl darbdavių pasyvumo apgailestauja K. Mišinienė.
Ji pažymi, kad kalba eina apie teistus asmenis dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, kai apkaltinamasis nuosprendis jau yra įsiteisėjęs. Jei ikiteisminis tyrimas dėl minėtų nusikaltimų buvo nutrauktas – nesurinkus pakankamai įrodymų, jei šie neįtikina tyrėjų, aukos žodžių niekas nepatvirtina, arba teisiamas asmuo yra išteisinamas, jokių įrašų apie jį prieinamose duomenų bazėse darbdavys neras.
KOPŽI vadovė pateikia dar porą skaudžių pavyzdžių, kurių būtų buvę galima išvengti, laiku pasidomėjus svarbia informacija: „Vėl tenka tik apgailestauti, kad savo laiku „tyliai“ praleidome teismo nuosprendį, kuriuo 2017 m. dėl šešių berniukų tvirkinimo buvo nuteistas Viešvilės vaikų globos namų direktorius, ėjęs ir visos Lietuvos vaikų globos įstaigų direktorių asociacijos prezidento pareigas. Ar galėjo būti rimtesnis įrodymas, kad globos sistema supuvusi ir vaikai joje yra nesaugūs?
Praėjo keleri metai, ir mes vėl Aukščiausiajame Teisme bylinėjamės su kita „Lietuvos garbės“ porele – žymiais globėjais iš Aukštaitijos, teisiamais dėl auklėtinių seksualinio prievartavimo ir piktnaudžiavimo savo teisėmis. Visi šie asmenys, įsiteisėjus nuosprendžiams, turėtų būti įtraukti į Seksualinių nusikaltėlių registrą ir nė iš tolo neprileisti prie vaikų.“
Draudžiama dirbti su vaikais
Informaciją iš Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gali gauti visi juridiniai asmenys, kuriuose numatomas darbas su vaikais, taip pat ir fiziniai asmenys – apie save pačius. Pažymą su šia informacija išduoda Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM), pateikus prašymą. Tokią tvarką užtikrina Vaiko teisių pagrindų ir LR švietimo įstatymai.
Vaiko teisių pagrindų įstatymas numato darbo su vaikais apribojimus. Apribojamai skirti įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas.
Tokiems asmenims draudžiama dirbti ar užsiimti savanoriška veikla vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Taip pat dirbti darbą kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu. Draudžiama verstis ir su tai susijusia individualia veikla.
Ši informacija skirta darbdaviui, siekiant apsaugoti vaikus nuo nusikalstamų veikų ir smurto. „Darbdavys, ketindamas įdarbinti asmenį vykdyti profesinę veiklą ar priimti asmenis savanoriškai veiklai, susijusiai su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, gali priimti asmenį į darbą ar vykdyti tokią savanorišką veiklą tik gavęs iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose“, – pažymi ministerijos atstovai.
Deja, paklausti jie patvirtina, kad galimybe gauti tokią informaciją pasinaudoja ne visi galintys. Apibendrinus Informatikos ir ryšių departamento prie VRM turimus 2022 m. duomenis, matyti, kad dėl šios informacijos kreipiasi tikrai ne visų savivaldybių įstaigos, t. y. neįgyvendina įstatymo reikalavimų dėl duomenų apie asmenį tikrinimo. Pavyzdžiui, 2022 m. iš viso gauta 3919 prašymų, iš jų fizinių asmenų prašymų – 2574, įstaigų prašymų – 1345, kai Statistikos departamento duomenimis, 2021–2022 mokslo metų pradžioje šalyje veikė vien 957 bendrojo ugdymo mokyklos, nekalbant apie kitas įstaigas, dirbančias su vaikais.
Vieni darbuotojus tikrina reguliariai, kiti apie tokią galimybę negirdėję
VRM atstovai pažymi, kad tėvai turi galimybę klausti įstaigos, ar ji, kaip juridinis asmuo, prieš priimdama į darbą asmenis, teikia prašymus dėl Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro pažymų išdavimo, tačiau užklausa įstaigai dėl konkretaus asmens patikrinimo per minėtą registrą ir jos rezultatus būtų susijusi su asmens duomenų atskleidimu ir tokia informacija neturėtų būti atskleidžiama.
Didžiausios Lietuvoje skautiškos organizacijos Lietuvos skautija Komunikacijos skyriaus koordinatorė Greta Svirupskytė sako, kad prašydami tokios informacijos į organizaciją kreipiasi nedaug tėvų. Tačiau ji patikina, kad vadovaudamasi LR įstatymais Lietuvos skautija šalia kitų kriterijų, kaip kad turizmo, higienos ir pirmosios pagalbos kursų išklausymas, iš savo vadovų reikalauja pateikti ir neteistumo pažymas.
„Lietuvos skautijoje nepastebėtas didesnis susirūpinimas, vadovai turi glaudų ryšį su tėvais. Taip pat ir organizacija ne tik prevenciškai tikrina narius, bet ir organizuoja mokymus, sesijas, kuriose svarbi tema yra saugi aplinka. Skatiname broliškumo jausmą ir akcentuojame, kad susidūrus su neteisėtu elgesiu negalima tylėti“, – komentuoja G. Svirupskytė.
Pašnekovė pasakoja, kad skautija, kaip su jaunimu dirbanti NVO, periodiškai tikrina pilnamečius organizacijos narius – išsiunčia formą, kurioje patys nariai užpildo informaciją, tuomet teikia prašymą Informatikos ir ryšių departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir gauna neteistumo pažymas. „Pažymų užsakymą vykdome kiekvienais kalendoriniais metais. Šią vasarą vyks didelio masto jubiliejinė stovykla, kuriai ruošiantis itin didelį dėmesį skiriame narių galimo teistumo tikrinimui“, – kalba ji.
Daugybę popamokinių veiklų po savo stogu talpinančio Sostinės vaikų ir jaunimo centro (SVJC) direktorė Vilma Smaliukienė taip pat patikina, kad centras atsakingai vykdo tokį patikrinimą.
„Ne tik gerai žinome [apie galimybę patikrinti būsimus darbuotojus], bet ir atsakingai taikome šiuos reikalavimus. Tai daryti mus įpareigoja įstatymas. Be išimčių, tikriname visus savo būsimus darbuotojus, pretenduojančius į bet kurią pareigybę Sostinės vaikų ir jaunimo centre, – teigia V. Smaliukienė. – Kadangi minėtą pažymą būsimas darbuotojas pateikia dar iki priimant į darbą, apsidraudžiame nuo tokių [galimų nusikaltimų prieš vaikus] atvejų.“
Vis tik apsidraudžia ne visi. Štai privačius darželius vienijančios Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacijos pirmininkė Ieva Jagminienė prisipažįsta apie galimybę patikrinti darbuotojus išgirdusi pirmą kartą – tik paklausta žurnalistės.
„Apie tokią galimybę informacijos nebuvo. Pastaruoju metu žiniasklaidai pratrūkus skandalais apie asmenis, kaltinamus sunkiais nusikaltimais prieš vaikus, tačiau iki tol dirbusius su vaikais, kyla nemažai klausimų dėl galimybės įsitikinti potencialių darbuotojų praeitimi ir polinkiais. Džiugu, kad tokia galimybė yra“, – atsakydama laiške rašė I. Jagminienė.
Ji patikino, kad tėvai paprastai domisi darbuotojų išsilavinimu, patirtimi ir asmeninėmis būdo savybėmis, o ne galima nusikalstama biografija. „Tėvams net iš tolo į galvą neateina mintis klausti tokios informacijos. Privatūs darželiai yra oficialios ugdymo įstaigos, kuriose visi dirba kolektyve, po 2–3 darbuotojas grupėje ir nuolat bendradarbiauja su įstaigos administracija. Bet kokie „keistumai“ ar nerimą keliantis elgesys būtų iškart pastebėti“, – komentavo asociacijos pirmininkė.
Atsakydama ji pridėjo, kad vaikų ugdymo įstaigoms praverstų ir kito pobūdžio sudaryti registrai: „Žinau, kad yra tekę atleisti darbuotoją, išaiškėjus jį turint psichinių sutrikimų, apie kuriuos duomenys dėl duomenų apsaugos darbdaviui yra neprieinami. Manau, psichinių sutrikimų ir priklausomybių registras taip pat privalo būti prieinamas su nepilnamečiais dirbančioms įstaigoms.“
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2023-06-12, https://www.delfi.lt/seima/ugdymas/pedofilijos-skandalai-iskele-kraupia-statistika-nors-ir-privaloma-savo-darbuotojus-del-nusikaltimu-pries-vaikus-tikrina-ne-visi-93609071