Lietuvos „Carito“ socialiniai darbuotojai sako, kad kova su prekiautojais žmonėmis mūsų šalyje kol kas pralaimima. Neseniai Klaipėdos apygardos teismas prekiautoją, vežusį vyrą vogti į užsienį, išteisino. Tačiau su prekyba žmonėmis kovojantys teisėsaugininkai rankų nuleisti neketina – nuosprendis bus apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Apie tai ir daug kitų klausimų diskutavo įvairių institucijų darbuotojai, pareigūnai. Vieningai pritarta nuomonei, kad su prekiautojais žmonėmis įmanoma kovoti tik suvienijus jėgas.
Vežė vogti
Tauragiškei Monikai (vardas pakeistas) – 32-eji. Moteris – viena prekybos žmonėmis aukų. Jos gyvenimo istoriją šiuo metu narplioja teisėtvarkos pareigūnai – vyksta ikiteisminis tyrimas. Monika augo skurdžioje šeimoje: tėvas piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo, o motina vaikais rūpinosi menkai. Tad Monika po pamokų į namus neskubėdavo, mieliau leisdavo laiką su draugais. Mokslas merginai sekėsi prastai. Kažkas Monikai pasiūlė vykti uždarbiauti į Ispaniją. Mergina išvyko: dirbo kambarine ir nesigailėjo taip pasielgusi. Netrukus tauragiškė Ispanijoje susipažino su vaikinu, jį įsimylėjo ir patyrė tiek meilės bei dėmesio, kiek augdama tėvų namuose nebuvo patyrusi.
Monika pasijuto esanti nėščia. Kadangi Ispanijoje ji dirbo nelegaliai, pora nusprendė, kad bus geriau, jei vaikas gims Lietuvoje. Į gimtinę Monika grįžo viena, vaikinas pasiliko. Ryšiai su juo nutrūko. Mergina vėl liko viena. Vėliau susipažino su savo būsimu vyru, kuris buvo toks, koks ir jos tėvas: gėrė ir smurtavo. Šeimoje gimė dar du vaikai. Santuoka iširo. Likusi viena su trimis vaikais, Monika susizgribo – reikia ieškoti pajamų. Vėl sulaukė pasiūlymo padirbėti kambarine, tik šįkart Olandijoje. Nedvejodama Monika sutiko. Tačiau nuvykus į svečią šalį paaiškėjo – jokia kambarine niekas jos nė neketina įdarbinti. „Tau teks vogti“, – tąsyk Monikai pasakė „darbdavys“. Vogti moteriai nesisekė. Tad „darbdaviai“ ją mušė, žemino, prievartavo… Monika be paliovos kartodavusi norinti namo, kur jos laukia trys vaikai. Parvežė. Bandydama pamiršti savo „darbinę patirtį“, moteris įniko į alkoholį. „Darbdaviai“ vėl atvyko: pavaišino gėrimais, o po gausių vaišių Monika pabudo jau Vokietijoje. Istorija kartojosi: dirbti reiškė vogti, o tas amatas Monikai nesisekė, vėl ją mušė, žemino.
Bando kabintis į gyvenimą
Grįžusi į Lietuvą moteris bijojo kreiptis į policiją, kur nors ieškoti užtarimo. Mat jos „darbdaviai“ buvo tiesiai šviesiai pasakę: „Skųsiesi, degs tavo lūšna, niekas tavimi nepatikės, esi alkoholikė“. Tačiau buvo kitaip – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai netruko nustatyti įtariamuosius. Taip jau sutapo, kad tas pats „darbdavys“ Nyderlanduose buvo pasižymėjęs kaip vogtų prekių pardavėjas. Tad Monikos pasakojimo faktai pasitvirtino ir net papildė policijos sukauptą informaciją. Monikai suteiktas nukentėjusiosios statusas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Atsirado ir daugiau nukentėjusiųjų. Nusikaltėlius policijai pavyko sulaikyti pusiaukelėje: vienas jų vyko pasitikti grįžtančio ekipažo, kuriame, be nusikaltėlių, buvo dar trys prekybos žmonėmis aukos.
Sėdėdami už grotų nusikaltėliai visgi pasiekė savo aukas: jiems grasino susidorojimu tiek psichologiškai, tiek fiziškai. „Darbdavių“ grasinimus aukoms perdavinėję bendrininkai taip pat buvo sulaikyti. Šiuo metu nusikaltėliai nuo Monikos atsitraukė. Moteris visomis išgalėmis iš naujo kabinasi į gyvenimą: vaikai lanko mokyklą, ji dirba viešuosius darbus ir stengiasi atsisakyti stikliuko. Ją globojančios institucijos siūlė pakeisti gyvenamąją vietą, kad nusikaltėliai negalėtų jos surasti. Tačiau Monika pasiryžo būti tvirta iki galo – pageidavo likti savo namuose, kad ir kas benutiktų.
Kam vagiami dokumentai?
Tauragėje surengtoje diskusijoje, kuri taip ir buvo pavadinta „Suvienytomis jėgomis prieš prekybą žmonėmis“, dalyvavo ne tik Tauragės rajono visuomenė, bet ir svečiai iš kitų rajonų.
Renginio moderatorius Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Karolis Žibas sakė, kad lietuviai – bene labiausiai migruojanti tauta, tad pastebėti prekybos žmonėmis aukas sunkiau. Jam pritarė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės vado pavaduotojas Gintautas Šarauskas. Pareigūnas pastebėjo, kad aukos per sieną gabenamos Europos Sąjungos viduje, kirsti išorines sienas nusikaltėliai vengia. G.Šarauskas akcentavo asmens dokumentų – pasų ir asmens tapatybės kortelių neteisėtą panaudojimą.
– Ar žinote, kad per metus pavagiama apie 30–40 tūkstančių šių dokumentų? Iš jų atsiranda vos tūkstantis. Kam panaudojami likę? Įvairiai: dalis parduodama užsienio piliečiams (pasienyje įkliūva „lietuviai“, kurių išvaizda labiau panašėja ne į europiečių, o vietnamiečių, gruzinų ar afganistaniečių), kita dalis panaudojama tam, kad nepilnamečius lietuvaičius „padarytų“ pilnamečiais. Tokie „pilnamečiai“ paprastai nė nesuvokia esantys nusikaltimo – prekybos žmonėmis – aukos. Žinoma, tokie suklastoti dokumentai oro uosto patikros neįveiktų, bet keliaujant sausuma tai idealūs dokumentai, – aiškino pasienietis.
Konferencijoje dalyvavusi Klaipėdos probacijos tarnybos darbuotoja aiškino, kad išvykstantieji (aukos) žavisi lengvais pinigais, į užsienį vysta savo noru ir jos atstovaujama institucija sulaikyti tokių žmonių paprasčiausiai negali. Realią žmogaus pardavimo istoriją susirinkusiesiems pristačiusi Lietuvos „Carito“ socialinė darbuotoja Karina Remeikytė neiškentė nepaprieštaravusi:
– Tai nėra lengvai uždirbami pinigai. Dirbu ne su viena dešimtimi nukentėjusiųjų. Nė viena jų nepasakė – esu auka. Tik po penkto ar šešto pokalbio moterys prasitaria: įspyrė, išnaudojo, mušė… Bet jos svarsto, gal taip turi būti? Supraskite, prekybos žmonėmis aukomis tampa asmenys, neturintys tvirtų socialinių įgūdžių.
Jauniems – didžiausia rizika būti parduotiems
Pasak kitų diskusijos dalyvių, prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa skurdžiose šeimose užaugusieji, jiems nėra svarbios tokios vertybės, kaip šeima, kur kas aktualiau turėti daiktą, kuriuo galėtų pasigirti prieš draugus. Todėl didžiausia rizika būti parduotiems kyla 16–17 metų paaugliams. Diskusijoje dalyvavę prokurorai ir policijos pareigūnai, atliekantys ikiteisminius tyrimus prekybos žmonėmis bylose, kalbėjo, kad Tauragėje labiausiai paplitusi „prekė“ – potencialūs vagys, prostitucijai vežamų asmenų teisėsaugai nepavyko užfiksuoti.
– Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėti šeši ikiteisminiai tyrimai: du žmonės buvo išvežti verstis prostitucija, trys – vogti Vokietijoje ir Prancūzijoje, viena sudarė fiktyvią santuoką su Šri Lankos piliečiu. Keturi iš išvardintųjų susiję su Taurage, tad ikiteisminius tyrimus atlieka Tauragės policijos pareigūnai. 2013–2014 metais teismui perdavėme tris tokias bylas: dvi dėl vagysčių (vienoje jų vogti buvo verčiamas vaikas, be to, ši byla susijusi su narkotikais ir ginklais), vieną dėl prostitucijos. Labai apmaudu, bet šiemet, spalio 17 dieną, Klaipėdos apygardos teismas tauragiškį, kuriam buvo pareikšti kaltinimai asmens verbavimu vogti užsienyje, grasinimu jam, išteisino. Nors ikiteisminiame tyrime buvo surinkta pakankamai medžiagos. Prancūzijoje vagiliauti turėjęs vyras – pilnametis. Todėl teismas ir suabejojo, ar galima tokį žmogų priversti vogti, jį įbauginti. Mūsų prokuratūra laikosi kitos pozicijos ir šį išteisinamąjį nuosprendį apskundė, – aiškino Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius.
Žydrūnė Jankauskienė
Publikuota 2014 m. gruodžio 29 d. https://www.kurjeris.lt