Vakar Šiaulių savivaldybėje vyko vienam iš prekybos žmonėmis būdų – fiktyvioms vedyboms – skirtas seminaras. Nors Lietuvos Baudžiamajame kodekse kol kas nėra fiktyvių vedybų sąvokos, susirinkime išsakytos Lietuvos „Carito“ ir policijos atstovų mintys leidžia suvokti problemos aktualumą.
Patirtimi dalijosi kolegos iš Latvijos
Skirtingai nei mūsų šalis, kaimynai latviai kovoje su fiktyviomis santuokomis jau turi sukaupę solidžią patirtį. Tarptautiniame seminare dalyvavo ir savo patirtimi su šiauliečiais dalijosi Rygos policijos organizuoto nusikalstamumo kovos su prekyba žmonėmis skyriaus pareigūnas Reinis Janevics ir nevyriausybinės organizacijos „Drosa Maja“ („Saugi pastogė“) narės. Susirinkimą moderavo Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė.
Prekybos žmonėmis aukomis besirūpinančios „Drosa Maja“ atstovės teigimu, pastebima, kad padėtis Lietuvoje ir Latvijoje prastėja. Pastebima vis naujų tokios nusikalstamos veikos formų ir jos, laikui bėgant, darosi vis rafinuotesnės. „Drosa Maja“ yra vienintelė nevyriausybinė organizacija Latvijoje, kuriai Vyriausybė leidžia dirbti su prekybos žmonėmis aukomis. Latvijai, palyginus su Lietuva, lengviau dėl to, kad už kovą prieš prekybą žmonėmis atsakinga vidaus reikalų ministerija. „Turime kontraktus, galime laisvai bendradarbiauti su valstybiniu ir nevalstybiniu sektoriumi. Abi Baltijos šalys nėra didelės, todėl daug ką galima išspręsti asmeninių kontaktų lygmeniu“, – kalbėjo tautietes iš nelaimių gelbėjančios moterys.
11 metų prieš prekybą žmonėmis kovojantis R. Janevics pasakojo, kaip Latvijos Baudžiamajame kodekse atsirado fiktyvių santykių sąvoka. Prieš tris metus į laisvę išėjęs suteneris verbavo žmones iš Latvijos, kad šie nuvyktų į Airiją ar Kiprą ir sudaryti fiktyvių santuokų su Indijos, Pakistano piliečiais. Vardan galimybės likti gyventi Europoje azijiečiai atsilygindavo tarpininkui keturženklėmis eurų sumomis. Dėl tuometinių įstatymų netobulumo šią bylą teko nutraukti.
„Kokia gali būti meilė, jei tarp dviejų besituokiančių asmenų stovi jiems susikalbėti padedantis vertėjas?“, – retoriškai klausė svečiai iš Latvijos.
Grubus žmogaus teisių pažeidimas
K. Mišinienės teigimu, neatsiejamu fiktyvių vedybų atributu tampa apgavystė. Aukos dosniai apiberiamos pažadais, vėliau joms dažnai grasinama susidorojimu ir bandoma įtraukti į prostituciją. Jai antrino „Drosa Maja“ teisininkė, tokiose vedybose matanti grubų žmogaus teisių pažeidimą: apribojama aukos judėjimo laisvė, teisė į laisvalaikį ir laisvą valią.
Vienai „Carito“ globotinei buvo pažadėta, kad jai su jaunikiu teks praleisti Dubline vos tris mėnesius ir tada galės grįžti namo. Ką tik į svečią šalį atvykusią merginą „jaunikis“ nusivežė į viešnamį ir išprievartavo. Mergina įsigudrino paskambinti artimiesiems į Šiaulius ir taip išvengė nusikaltėlių užmačių ją parduoti į vieną iš Vokietijos raudonųjų žibintų kvartalų. Pagal Airijos įstatymus, skirtis gali tik keturis metus atskirai pragyvenę sutuoktiniai.
Lietuvoje nukentėjusiomis nuo fiktyvių vedybų rūpinasi Lietuvos „Caritas“, į kurį kasmet kreipiasi apie dvidešimt prekybos žmonėmis aukų. Pasak K. Mišinienės, dėl sudėtingos ekonominės situacijos vis daugiau lietuvių išvežami elgetauti ar plėšikauti, taip pat daugėja priverstinio darbo atvejų. „Žmonės dažnai gėdijasi kreiptis į mus, mano esantys patys kalti dėl susidariusios situacijos. Kai kurie net nesuvokia, kad prieš juos buvo įvykdytas nusikaltimas. Tokių socialiai pažeidžiamų asmenų ir ieško nusikaltėliai. Žmonės apie šiuos dalykus kalba, bet norėtųsi, kad viskas iš buitinio lygmens būtų išvilkta į dienos šviesą“, – sakė K. Mišinienė.
Aleksandras Rimdžius
Publikuota 2012 m. gruodžio 19 d. www.snaujienos.lt
