Publikuota 2011 metų sausio 9 d.
Sigitai mylimasis žadėjo vestuves ir tyrą meilę. Tačiau privertė pardavinėti savo kūną. Vyrų aistras neretai priverstos tenkinti merginos, nepatyrusios motinos globos.
Suteneriams lengvu grobiu tampa mergaitės ir merginos, vaikystėje patyrusios lytinę prievartą. Jos jaučiasi nevertos didelės meilės. Jos būna taip išsiilgusios švelnumo, kad nepastebi sutenerių klastos.
Nesuprasdama kur, Sigita bėgo
Mišku, į tą pusę, kur buvo girdėti automobilių gausmas. Nuo vyro, turėjusio ją, trylikametę, palydėti namo į Platelius, bet nuviliojusio į apleistą statybvietę.
„Jis nugirdė mane, nuplėšė rūbus ir ėmė prie manęs lįsti. Rėkiau. Jis užspaudė burną, kad nutilčiau”, – prisimindama penkerių metų senumo įvykius, kai buvo išprievartauta, Sigita atsidūsta. Nuogą ir kruviną ją pamatė vienkiemyje netoli Platelių gyvenanti moteris ir iškvietė policiją. Statybų teritorijoje, į kurią buvo įviliota Sigita, policininkai terado purvinus mergaitės drabužius.
Vyriškio pėdos seniai buvo ataušusios. Su juo Sigita, Plungės specialiosios internatinės mokyklos auklėtinė, susitiko autobuse, kuriuo važiavo pas motiną į Platelius.
Autobuse ji nepažįstamo vyro paprašė dviejų litų.
„Važiuojam pas mane: pernakvosi, o rytoj parvešiu tave namo”, – plačiai išsišiepė maždaug trisdešimties metų vyriškis. Namus Sigita pasiekė tik kitą dieną po nelaimės. Ją parsivežė vyresnioji sesuo. Sigita – jauniausia iš penkių motinos į pasaulį išleistų vaikų. Šoko ištikta mergaitė atsidūrė Vilniuje, Vaiko raidos centre. Ją specialistai globojo tris mėnesius. „Nuo to karto ėmiau bijoti žmonių. Ypač vyrų”, – akis nuleidžia Sigita.
Motina Sigitos gyvenime tai atsirasdavo, tai vėl dingdavo
„Į namus ji negrįždavo kelias paras. Pati turėjau prasimanyti maisto, kad turėčiau ką paduoti mamai, kai ji parsiras”, – Sigitos vaikystės prisiminimuose – maža šviesos. Mergina pripasakotų daugybę istorijų. Kaip ji, kelerių metų vaikas, ieškodavo dingusios motinos. Kaip naktimis, vedina dideliu šunimi, apeidavo gretimų kaimų landynes. „Prisibuteliaudavome”, – šypteli Sigita. Vaikystės vasaros būdavo dosnios butelių, kuriuos iškylautojai palikdavo Platelių ežero pakrantėse. „Per „Roko naktis” mes, vaikai, sulįsdavome į festivalio teritoriją, – išlikimo patirtimi dalijosi Sigita. – Per dieną surinkdavome net septynis šimtus butelių: pardavę juos, nusipirkdavome maisto.”
Motinos visai neprižiūrima Sigita 2008-ųjų sausį buvo atiduota į Plungės vaikų namus, vėliau perkelta į Klaipėdos vaikų globos namus. „Visur vaikai stumdydavo. Užgauliodavo. Keikdavo”, – Sigita nekirsdavo atgal ir niekam nesiskųsdavo. Bet kartais imdavo ir pabėgdavo. Valkataudavo. Nakvodavo, kur pakliūdavo. Užkalbindavo nepažįstamus žmones. Susidraugaudavo. Ir vėl bėgdavo tolyn.
Kol susipažino su Tomu
Televizijos kanale, rodančiame pažinčių skelbimus, Sigita pastebėjo skelbimą. Parašė vyrui, prisistačiusiam Tomu. Į jos mobilųjį telefoną netruko atskrieti žinutė: „Susitinkam.”
„Širdis virptelėjo, kai jį pamačiau: Tomas buvo simpatiškas. Nuvažiavome prie marių, susėdome, daug kalbėjomės”, – nuoširdžių pokalbių su nepažįstamais žmonėmis vengianti Sigita naujajam draugui išliejo širdį. Išpasakojo viską: kad yra iš globos namų, kad iš jų pabėgo, nes ten – taip blogai, jog ji negalinti juose gyventi.
Tomas pažadėjo ją paslėpti, kad nerastų policija. Naujasis draugas nuvežė Sigitą į turgų ir pripirko jai drabužių. Iš geros širdies? „Jis sakė, kad nori su manimi susituokti. Turėti šeimą. Patikėjau”, – Sigita nutyla. Ji negali suvokti, kad Tomo įžiebta viltis, su kuria ji ilgai gyveno laukdama vaikino pažadėtų vestuvių, tebuvo pasityčiojimas.
Sigitai visada trūko šeimos. O Tomas pažadėjo viską – santuoką, vaikus, namus. Bet kad visa tai gautų, tuomet septyniolikametė Sigita turėjo užsidirbti pinigų vestuvėms. O tai esą ji galėjo padaryti tik tapdama prostitute. Sigita stengėsi, nors ir pervargdavo: jai buvo sunku būti tuo, kuo ją pavertė Tomas. Jis ignoravo jos skundus, į rakinamą butą vis vedė klientus. Maisto jai nupirkdavo: kruopų, makaronų, dešrelių. Septyniolikametė gamindavo pati. Sau ir Tomui. Ji seniai buvo išmokusi pasirūpinti kitu. Tomas pavalgydavo ir, parūpinęs Sigitai klientą, išeidavo nakvoti į savo namus.
„Turi labiau stengtis”, – mestelėdavo kaskart suskaičiavęs nepilnametės uždirbtus pinigus. Į butą jis atlydėdavo visokių vyrų: pagyvenusių, jaunų, klaipėdiečių ir užsieniečių. „Buvo atvedęs net senuką. Man buvo šlykštu: nenorėjau, kad jis mane liestų. Išviriau jam arbatos, padariau masažą. Tada senukas, palikęs penkiasdešimt litų, išėjo”, – pasakojo Sigita. Tomas buvo nupirkęs masažo priemonių, pamokęs, kaip jas naudoti.
Nuomojamame bute visada buvo alkoholinių gėrimų, net kažkokių lašiukų aistrai sužadinti.
Kai Sigita prasitardavo esanti pavargusi, Tomas pasiūlydavo kokaino. Pirmosiomis savaitėmis jis mergaitę lydėdavo į soliariumus: iš vaiko amžiaus neišaugusi Sigita turėjo atrodyti nepriekaištingai. Vesdamas klientus ir susirinkdamas pinigus, pats Tomas niekada nepalietė Sigitos. O ji dirbo, kad pateisintų mylimojo lūkesčius ir užsidirbtų pinigų vestuvėms. Maždaug porą mėnesių, kol dirbo Tomui, mergina buvo visiškai atskirta nuo pasaulio. Laikoma užrakintame bute, ji buvo beužmirštanti, kad lauke kartais lyja, o kartais – šviečia saulė.
Visą tą laiką Sigita buvo laikoma dingusi be žinios. Nežinia, kiek laiko dar būtų kalėjusi sutenerio išnuomotame bute, jei jos nebūtų išgelbėjęs kriminalistas, reido metu apsimetęs klientu.
„Jis man davė du šimtus litų ir paprašė pasikalbėti”, – taip baigėsi nepilnametės merginos vargų odisėja.
Kriminalinės policijos išlaisvintą merginą ėmė globoti Lietuvos „Caritas” Klaipėdos skyriaus socialinės darbuotojos. Jos pasirūpino, kad išsekusi, prie kokaino pripratinta Sigita atsidurtų ligoninėje.
2010-ųjų pavasarį Sigita, būdama Vilniaus vaikų socializacijos centre, sulaukė aštuoniolikos. Ir jos gyvenimo ratas ėmė suktis kitokiu ritmu. Tapusi pilnametė, kaip buvusi vaikų namų globotinė, ji gavo vienkartinę išmoką ir įsigijo bendrabučio kambarėlį. Ir vis dažniau pradėjo matytis su motina – žmogumi, kurio jos gyvenime taip trūko. O praėjusį rudenį teismas priėmė galutinį nuosprendį. Tomas buvo nuteistas už nepilnametės išnaudojimą – jam skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vaikai iš globos namų – labiausiai pažeidžiami
Renata Karaliūnaitė
Lietuvos „Caritas” Klaipėdos skyriaus socialinė darbuotoja
„Sigitą globojame ilgiau nei metus. Ji, kaip ir kiti vaikai iš globos namų, yra lengvai pažeidžiama. Tokie vaikai ieško meilės, dėmesio ir neįžvelgia grėsmės, kai šiuos jausmus parodo nepažįstami žmonės.
Lengvu grobiu suteneriams tampa ir mergaitės, kurios vaikystėje būna patyrusios lytinę prievartą. Jos jaučiasi nevertos didelės meilės.
Sigita visa tai buvo patyrusi. Be to, jai koją gyvenime nuolat pakiša ir lengvas protinis atsilikimas. Ieškodama meilės ir šilumos, ji nesugeba atskirti tiesos nuo klastos, nesugeba įvertinti pavojaus.
Sąvadautojas puikiai įžvelgė šias jos savybes ir sugebėjo manipuliuoti: paskatinti, pagirti. O fizinį merginos nuovargį – malšinti narkotikais.
Nesugebėdama tinkamai vertinti to, kas vyksta, Sigita gali vėl įsivelti į panašias situacijas. Nes ir seksą ji supranta kaip meilės artumą, apkabinimą. Galbūt tik tada. Sigita ir jaučiasi reikalinga kitiems.”
Audrė Srėbalienė