Tyli kančia: šeima slėpė homoseksualios dukros patirtą prievartą, labiau rūpinosi jos orientacija, o ne išgyventa trauma (“www.lrt.lt”, 2023-06-10)

Homoseksualių asmenų patiriama seksualinė prievarta yra vis dar „užribio“ tema, portalui LRT.lt sako ekspertai. Jaučiamas toks ne tik visuomenės, bet ir prievartą patyrusių jaunuolių šeimų požiūris – pašnekovė dalijasi mintimis, kad vienos merginos šeima labiau nerimavo dėl jos seksualinės orientacijos, o ne patirtos traumos.

Svarbiau dukros orientacija, o ne patirta prievarta

Atvejų, kai LGBT jaunuoliai patiria seksualinę prievartą, yra, tačiau užfiksuotų kreipimųsi nėra daug, pradėtų ikiteisminių tyrimų – dar mažiau, o laimėtų bylų – „mikroskopiniai skaičiai“, portalui LRT.lt sako Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.

„Homoseksualių asmenų patiriama seksualinė prievarta yra vis dar „užribio“ tema, ji nėra tinkamai traktuojama“, – apgailestauja ekspertė.

Pasak K. Mišinienės, toks požiūris vyrauja ir teisėsaugoje, ir visuomenėje. Remdamasi konkrečiais atvejais, su kuriais teko susidurti, KOPŽI centro vadovė argumentuoja, kad neretai užtenka išgirsti faktą, jog patyrusi prievartą auka yra homoseksuali, – tuomet greitai atsiranda aukos kaltinimo mechanizmas ir samprotavimai „tokiems kaip tu juk patinka, kai jus.., kas ten supaisys, kaip buvo iš tikrųjų – susitiko du vienodi“.

„Neįtikėtina, kiek homoseksualios aukos turi išklausyti nuomonių, juokelių, matyti kreivų šypsenėlių būtent dėl savo orientacijos – įtariu, kad heteroseksuali visuomenės dalis to net neįsivaizduoja, nesupranta, o gal net tylomis palaiko“, – kalba K. Mišinienė.

“Neįtikėtina, kiek homoseksualios aukos turi išklausyti nuomonių, juokelių, matyti kreivų šypsenėlių būtent dėl savo orientacijos. – K. Mišinienė”

KOPŽI centro vadovė dalijasi viena ją sukrėtusia situacija, kai visi suaugę šeimos nariai slėpė vienos iš dukterų ilgametį seksualinį išnaudojimą, aiškindami, „kad ji juk lesbietė“.

„Atėję pas mus į konsultaciją jie labiau rūpinosi, ką daryti su jaunos merginos seksualine orientacija, negu patirta prievartavimo trauma“, – prisimena ekspertė.

„Netikros aukos“

Pasak K. Mišinienės, tokios situacijos užčiaupia aukas, jos jaučiasi nesvarbios, izoliuotos, vengia prašyti pagalbos, o neretai ir pačios pradeda save kaltinti.

„Manau, kad turime tikrai rimtą situaciją – kol kas neheteroseksualios aukos yra tarsi netikros aukos. Tai rodo milžiniškas švietimo spragas tiek teisėsaugininkų, tiek socialinių, pagalbą teikiančių darbuotojų gretose.

„Aš net nežinočiau, kaip su jais kalbėtis“, – taip mums aiškino vieno didmiesčio socialinė darbuotoja, paklausta, ar žino apie LGBT bendruomenės narių pažeidžiamumą“, – vardija KOPŽI centro vadovė.

Žinoma, kad seksualiniai prievartautojai naudojasi tokia situacija, o mitas apie „visada sekso norinčius gėjus“ jiems yra parankus, pastebi K. Mišinienė. Jos teigimu, neretai susiradę jiems prieinamą auką, išnaudotojai „jos lengvai nepaleidžia, dalijasi to nesugebančio apsiginti, palaužto žmogaus kontaktais tarpusavyje, filmuoja žeminančius veiksmus su juo“.

„Kad visa tai virstų byla teisme, turime atlikti dar daug namų darbų – kol kas trūksta draugiškų homoseksualiems asmenims pagalbos tarnybų, nuolatinių mokymų visai teisinei sistemai, bendro visuomenės švietimo“, – pabrėžia K. Mišinienė.

Po pasimatymo – persekiojimas ir grasinimai

Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis sako, kad asociacijos veikloje dalyvaujantys LGBT jaunuoliai neretai pasakoja, jog smurtą mato ir savo šeimose, ir patys jį patiria. Pasak A. Rudomanskio, dažniausiai jaunimas kalba apie iš tėvų patiriamą psichologinį smurtą, kuris būna susijęs su jų tapatybe.

„Pavyzdžiui, prie vieno jaunuolio tėvas priekabiaudavo ir sakydavo: „Sulauksi 18 metų, tuoj mes tau mergą nupirksime gimtadienio proga, pasižiūrėsi, kiek tu gėjus.“ Tai su seksualumu susijęs ir pažeidžiamumą formuojantis aspektas“, – LRT.lt teigia Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas.

Tačiau jaunuoliai susiduria ir su seksualiniu priekabiavimu ar smurtu. A. Rudomanskis pateikia atvejį, kai vaikinas pažinčių svetainėje susipažino su kitu žmogumi, kuris po susitikimo jį persekiojo, grasino papasakosiąs apie jo seksualinę orientaciją.

„Tas asmuo susirinko tiek informacijos, kad galėtų vaikiną šantažuoti. Jis darė spaudimą, kad su juo permiegotų“, – dalijasi A. Rudomanskis.

Grasinimai ir stigmos

Pasak nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL komunikacijos vadovės Eglės Kuktoraitės, organizacija savo praktikoje nėra susidūrusi su seksualinės prievartos atvejais – į LGL emocinės paramos platformą LGBT jaunuoliai dažniausiai kreipiasi dėl patiriamų patyčių, tėvų nepriėmimo, tarpasmeninių santykių šeimoje.

Vis dėlto, LRT.lt komentuoja E. Kuktoraitė, seksualinę prievartą ir priekabiavimą patyrę vaikai ir jaunuoliai neretai nepraneša apie patirtą prievartą suaugusiesiems, nes ji susijusi su gėdos ir kaltės jausmais.

„LGBT jaunuolių atveju pranešimų apie patirtą prievartą gali būti net mažiau, nes prie gėdos ir kaltės prisideda ir baimė atskleisti savo seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę“, – atkreipia dėmesį LGL atstovė.

Psichologė Grytė Ruzgė pažymi, kad LGBT jaunuolių patiriamos seksualinės prievartos mastas yra toks pats arba didesnis nei heteroseksualių žmonių. Visgi, priduria psichologė, didelė dalis prievartos atvejų yra nepastebima, nes žmonės niekada nesikreipia pagalbos.

Pasak G. Ruzgės, apskritai prievartą patyrusiems žmonėms sunku apie tai kalbėti, o, kai nukentėjęs jaunuolis yra neheteroseksualus, atsiranda dar daugiau gėdos jausmo ir dėl seksualinės orientacijos, baiminasi policijos pareigūnų ar specialistų reakcijos.

“Kadangi labai baisu tą paslaptį atskleisti, žmogus bus dar mažiau linkęs kreiptis pagalbos, o tai gali lemti ir ilgalaikį išnaudojimą. – G. Ruzgė”

„Baiminamasi, kad tuomet, kai kreipsis pagalbos, seksualinę prievartą patyręs žmogus gali patirti dar kitą prievartą. Yra didelio nepasitikėjimo, kuris, manau, nėra visiškai nepagrįstas, nes visuomenėje yra daug homofobijos. Tikiu, kad būna tokių atvejų, kai policijos pareigūnai sureaguoja tinkamai, palaiko ir padeda, bet, manau, gali būti visaip“, – portalui LRT.lt sako G. Ruzgė.

Psichologės teigimu, tokiu pažeidžiamumu, kai, pavyzdžiui, aplinkiniai nežino apie žmogaus seksualinę orientaciją, gali manipuliuoti išnaudotojas.

„Būna situacijų, kai jaunas žmogus atsiskleidžia kitam žmogui, kuriuo galbūt pasitiki. Tas žmogus pasinaudoja ir grasina, kad, jei auka kažkam apie tai papasakos, jis atskleis seksualinę orientaciją. Kadangi labai baisu tą paslaptį atskleisti, žmogus bus dar mažiau linkęs kreiptis pagalbos, o tai gali lemti ir ilgalaikį išnaudojimą“, – pastebi G. Ruzgė.

Pasak jos, dėl visuomenėje jaučiamos stigmos LGBT jaunuoliai gali atsidurti situacijose, kai kyla didesnė rizika patirti prievartą, pavyzdžiui, kai nesijaučia saugūs galėdami pasakyti apie planuojamą pasimatymą.

Baiminasi pranešti apie patirtą smurtą

Anot A. Rudomanskio, Tolerantiško jaunimo asociacija ieško sprendimų, kaip galėtų padėti jaunuoliams, tačiau, priduria jis, nėra sisteminės stebėsenos ar pakankamai informacijos, kad LGBT žmonės nebijotų patys kreiptis pagalbos.

„Jaunesni žmonės, kurie neturi reikiamų įgūdžių, neturi užsiauginę storesnės odos, labai išsigąsta, o tai kartais paskatina pasiduoti – jie mano, „gerai, dabar su kažkuo permiegosiu, gal tada nuo manęs atstos“, – pastebi Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas.

Jis pažymi, kad LGBT jaunuoliai yra pažeidžiamesni, dvejoja pranešti apie seksualinio smurto atvejus, nes jaučia stigmą. A. Rudomanskis atkreipia dėmesį, kad ir, pavyzdžiui, moterys nelinkusios pasisakyti apie artimoje aplinkoje patiriamą seksualinį smurtą, o LGBT žmonės dar susiduria su visuomenėje esančia LGBT stigma.

„Jie bijo viešumo, kad paaiškės situacija, todėl labai dažnai nuslepia patiriamą smurtą. Taip labai daug atvejų lieka šešėlyje, mes jų nematome. (…) Kai žmonės neatviri, kai jie bijo dėl savo tapatybės, kad gali būti išviešinti ir išjuokti, tas pažeidžiamumas stipriai padidėja“, – pabrėžia A. Rudomanskis.

Jausdami visuomenėje esančią stigmą, LGBT jaunuoliai gali manyti, kad jie daugiau praras pranešę apie smurtą ir jį užkardžius nei kentėdami.

„Labai svarbu priimti savo tapatybę, kitaip žmogus tampa dar pažeidžiamesnis, kai patiria seksualinę prievartą“, – teigia Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas.

Trūksta specializuotų pagalbos centrų

A. Rudomanskis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nėra organizacijų, padedančių būtent LGBT žmonėms, patyrusiems prievartą, o tai taip pat gali būti priežastis, kodėl žmonės nesikreipia pagalbos ir bijo būti nesuprasti. Vis dėlto, priduria A. Rudomanskis, asociacija jaunuolius nukreipia į esančius pagalbos centrus, o ten suteikiama reikalinga kompleksinė pagalba.

LGL atstovė E. Kuktoraitė pabrėžia, kad su vaikais dirbantys specialistai turėtų stiprinti savo kompetenciją seksualinės prievartos atpažinimo srityje, dalyvauti mokymuose LGBT jautrumo klausimais.

„Dėl visuomenėje vyraujančio heteronormatyvumo specialistams gali būti sunku atpažinti seksualinės prievartos ir priekabiavimo atvejus LGBT vaikų ir jaunuolių atžvilgiu, juos užkardyti bei suteikti veiksmingą pagalbą“, – tvirtina LGL atstovė.

Psichologė G. Ruzgė taip pat sutinka, kad aktyviau kreiptis pagalbos prievartą patyrusius jaunuolius galėtų paskatinti LGBT žmonėms skirti pagalbos centrai. Kol tokių centrų nėra, svarbu, kad kitos pagalbą teikiančios organizacijos ar centrai siųstų žinutę, kad laukiami ir LGBT žmonės.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2023-06-10, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1973328/tyli-kancia-seima-slepe-homoseksualios-dukros-patirta-prievarta-labiau-rupinosi-jos-orientacija-o-ne-isgyventa-trauma

Užpildykite formą ir atsakysime Jums!





    [recaptcha]