Lietuvoje kyla nauja nusikaltimų ban ga. Šį kart tai ki ny je – paaug liai. Tau tie čių iš vež ti į už sie nį jie „įdar bi na mi“ va gi mis iš par duo tu vių ir ki tų vie tų. At si sa kiu sie ji vog ti ar ba pa vo gę ne tai ir tiek, kiek įsa ky ta, pa ti ria psi cho lo gi nį bei fi zi nį smur tą.
Tarp iš vež tų jų – 14-me tis
Nusikaltimai, kai nepilnamečiai ap ga vys te iš ve ža mi į už sie nį ir ten smur tu ver čia mi vog ti, šie met neap len kė ir Šiau lių re gio no. Per nai to kių vei kų ne bu vo už fik suo ta, o šie met jau ne vie na. Policijoje tyrimų kol kas vie ne tai – nu ken tė ju sie ji, jei pa vyks ta ap siei ti be tei sė sau gos įsi ki ši mo, dėl su si do ro ji mo bai mės at si sa ko at skleis ti de ta les ir or ga ni za to rius.
Kelmės ra jo no po li ci jos ko mi sa ria to pa rei gū nai at lie ka iki teis mi nį ty ri mą to kio po bū džio bau džia mo jo je by lo je. Įta ria ma, kad, nau do da mie si 16-me čio šio ra jo no gy ven to jo pa žei džia mu mu ir pri klau so mu mu, ga li mai bu vo pel no ma si iš jo tei sė tos ar ne tei sė tos veik los. Lietuvoje panašių by lų jau yra ne ma žai. Nu si kal tė lių au kos – 15-os–18-os me tų jau nuo liai. Tarp iš vež tų jų – ir 14-me tis.
„At si tik ti nės“ pa žin tys
„Lie tu vos Ca ri tas“ vyk do pro jek tą, ku rio tiks las – su teik ti pa gal bą pre ky bos žmo nė mis au koms. Astai Lučins kie nei, „Lie tu vos Ca ri to“ Šiau lių sky riaus so cia li nei dar buo to jai, te ko bend rau ti su ne vie nu į nu si kal tė lių pink les pa te ku siu paaug liu, daž niau siai su ža lo tu ne tik psi cho lo giš kai, bet ir fi ziš kai.
A. Lučins kie nės pa pa sa ko tos par duo tų vai kų is to ri jos pasibaisėtinos. Paaugliai, įvi lio ti į pink les, tam pa ne tik nu si kal ti mų au ko mis, bet ir pa tys pa da ro mi nu si kal tė liais. Nusikaltimų sche ma, ro do A. Lu čins kie nės pa pa sa ko tos is to ri jos, vi suo met pa na ši. Nu si kal tė liai au kų ga li ieš ko ti prie mo kyk lų, ma si nio su si bū ri mo vie to se, paaug liai ga li bū ti „at si tik ti nai“ už kal bi na mi gat vė je. Pasikliaunama „pir mu žvilgs niu”: pa gal jau no žmo gaus ap ran gą, ei se ną. Ver buo to jas įver ti na, iš ko kio so cia li nio sluoks nio yra jo nu žiū rė ta au ka. Paauglys už kal bi na mas – gal būt pa si tei rau ja ma ele men ta riau sių da ly kų, gal būt pa siū lo ma už si rū ky ti, jis pa vai ši na mas, vė liau ga li bū ti nu per ka ma dra bu žių, pa pil do ma ban ko ar te le fo no są skai ta.
„Tie jau nuo liai pa pras tai ki lę iš ne pil nų, daž nai so cia li nės ri zi kos šei mų, ku rios ne tu ri nuo la ti nių pra gy ve ni mo šal ti nių, – pa tir ti mi da li ja si A. Lu čins kie nė. – Na tū ra lu, kad šie vai kai no ri už si dirb ti mo kyk lai, ge res nei ap ran gai, ki tiems da ly kams, tai gi ver buo to jų se ka mos pa sa kos apie tai, kaip ga li ma už si dirb ti ne dir bant tar si už hip no ti zuo ja.“
Kelionė
Jei paauglys pasirodo „tin ka mas to les nei rea li za ci jai“, „drau gys tė“ tę sia si. Kol vie ną die ną nau jie ji pa žįs ta mi pra si ta ria iš vyks tan tys vers lo rei ka lais į už sie nį ir lyg tarp kit ko paaug liui pa siū lo vyk ti kar tu, esą jam tai ge ra pro ga su si pa žin ti su sve čia ša li mi, pa pra mo gau ti.
Jei nepilnametis iš gir tau jan čios šei mos, gau ti tė vų su ti ki mą ke lio nei į už sie nį ne bū na sun ku – tė vams ar ba ne rū pi, kur ir su kuo va žiuo ja jų vai kas, ar ba jie ne tgi pa lai mi na to kią ke lio nę. Ne išim tis ir at ve jai, kai tė vų su ti ki mas ar as mens ta pa ty bės do ku men tai yra su klas to ja mi. Klas to tė se kar tais nu ro do mas me la gin gas am žius. Vaikai, daž niau siai po ke lis, iš ve ža mi leng vai siais au to mo bi liais, mik roau to bu sais, kar tais iš skrai di na mi. Po pu lia riau sios vals ty bės – Di džio ji Bri ta ni ja, Pran cū zi ja ir Skan di na vi jos ša lys.
Roži nės sva jo nės su bliūkš ta
Į už sie nį nu vež to vai ko lau kia tau tie čiai „darb da viai“. Jie paaug lio sva jo nes apie ge res nį gy ve ni mą su žlug do be užuo lan kų pa sa ky da mi, kad jis ne pa ke liau ti at vež tas, o tu rės dirb ti – vog ti. Iš ne pil na me čio pai ma mi vi si jo tu ri mi do ku men tai.
„Lie tu vos Ca ri to“ dar buo to jams vai kai pa pa sa ko jo, kad jie ap gy ven di na mi skur džio mis są ly go mis. Apgautam paaugliui pateikiama griež ta dar bo inst ruk ci ja: nu ro do mi konk re tūs daik tai, ku riuos rei kės pa vog ti ir pri sta ty ti „darb da viui“. Nurodomos ir konkrečios dar bo vie tos – par duo tu vės, ma ši nų sto vė ji mo aikš te lės ir t.t. Gro bis – par fu me ri ja, pa puo ša lai, dra bu žiai, ma ši nų de ta lės. Įsa ko ma, ko kių konk re čiai fir mų, mar kių ir už ko kią su mą teks vog ti.
„Paaug liai pa sa ko ja, kad nu si kal ti mus or ga ni zuo jan tys tau tie čiai ne pri pa žįs ta, jo kių pra šy mų ar mal da vi mų juos pa leis ti, – vai kų iš gy ve ni mus pri si me na A. Lu čins kie nė. – Jie pri gra si na mi vyk dy ti tai, kas įsa ky ta, ki taip ima ma si smur to.“ „Darb da vys“ vog ti ap mo ky tą paaug lį nuo la tos ste bi – at ve ža jį prie konk re čios par duo tu vės ir ne nu lei džia akių iki to mo men to, kai vai kas su gro biu išei na pro du ris. Jei paaugliai atsisako vogti arba nepavagia, kas liepta, jie bū na mu ša mi ar ki taip kan ki na mi. Vaikams vis ža da ma, kad jiems ati teks ne ma ža su ma, bet pa pras tai ne gau na nie ko, at ly gis – mais tas, ku rį taip pat ten ka vog ti, ar rū ka lai.
Iš si gel bė ti – įkliū ti va giant
Galimybė iš si gel bė ti iš pa spęs tų pink lių – mi ni ma li. Vie nin te lis šan sas – įkliū ti vie tos po li ci jai. To dėl kai ku rie paaug liai mė gi na at kreip ti par duo tu vės ap sau gos dė me sį, kad bū tų su lai ky ti ir per duo ti po li ci jai. Sulaikius tokius nepilnamečius ne vy riau sy bi nių or ga ni za ci jų ir už sie nio am ba sa dos at sto vai krei pia si į Lie tu vos am ba sa dą. A. Lučins kie nės žo džiais, paaug liai su grą ži na mi į Lie tu vą pa žeis ti, su gniuž dy ti, jie bi jo kal bė ti, bi jo, kad, tei sė sau gai pra dė jus ty ri mą, su lauks gra si ni mų ir ga li bū ti per prie var tą iš vež ti ir ver čia mi vog ti.
Nukentė jęs paaug lys, ro do pa tir tis, daž niau siai ne no ri jo kios pa gal bos, ka te go riš kai at si sa ko psi cho lo gų, tei si nin kų pa ta ri mų – jis jau čia si ne sau gus. To dėl kal bi na mas pa pras tai kar to ja, kad jo nie kas neiš ve žė ar ba kad nie ko nenori ži no ti ir pri si min ti. Ta čiau žo dis po žo džio pa vyks ta pra kal bin ti.
Prasideda ilga suža lo to vai ko rea bi li ta ci ja.
Edita Karklelienė
Publikuota 2013 m. rugsėjo 10 d. www.skrastas.lt